Europos Parlamentas jas patvirtino balandžio 4-ąją.

Galutiniai patvirtinta atnaujinta ES dujų direktyva įsigalios praėjus 20 dienų nuo jos paskelbimo ES oficialiame leidinyje. ES narės privalės per devynis mėnesius atitinkamus nacionalinius įstatymus suderinti su šiais Bendrijos įstatymo pakeitimais.

ES dujų direktyvos pataisos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“. Jos privers Rusiją pakoreguoti planus dėl „Nord Stream 2“ valdymo, bet nutiesti vamzdyno veikiausiai nesutrukdys.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Kita vertus, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.

Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.

Vienintelis Šveicarijoje registruotos projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2 akcininkas dabar yra „Gazprom“, o jo partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.