Lietuvos ir jos kaimynių raginimai kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką nenuėjo veltui. Europos Komisija trečiadienį priėmė komunikatą, kuriuo nustatė energetikos išorės santykių prioritetus. Praktiškai tai, apie ką dažnai kalbėta, pirmąkart sugulė į vieną dokumentą.
„Tai, ką priėmėme, yra gairės, tiesiog žingsnis link kalbėjimo vienu balsu, link energetikos išorės politikos europizavimo“, – sako Europos Komisijos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris.
„Aišku, tos gairės kol kas nėra dar teisiškai įpareigojančios, tai tėra Europos Komisijos vizija, bet, be abejo, tai didelis pagrindas perspektyvai, kad valstybės narės sutars dėl bendrųjų principų“, – mano energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot viceministro, Lietuvai ypač svarbu, kad EK pripažino, jog apie Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimą su Europos tinklais (nes tik tuomet mažėtų priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemos) bus kalbama visos Bendrijos vardu.
Lietuvai svarbi ir startegijoje numatoma galimybė ateityje Bendrijos šalims kartu derėtis su energijos bei energetinių išteklių tiekėjais ar bent keistis informacija, kaip vyksta derybos su trečiosiomis šalimis.
„Šio mechanizmo idėja paprasta – šalis, Bendrijos nares, prašytume informuoti apie jau sudarytus energetikos susitarimus ar derybas dėl jų. Tuomet EK žinotų, kas vyksta prieš prasidedant deryboms ir kaip sekasi derėtis“, – teigia G. Oettingeris.
Planuojama, kad reikalui esant, EK galėtų įvertinti sutartį dar prieš ją pasirašant ar teikti kitokią teisinę pagalbą. Ji praverstų ir Lietuvai, jau dabar norinčiai EK paramos derybose su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų.
Bendra ES išorės energetikos strategija bus įgyvendinta per kelerius artimiausius metus, o naujoji informacijos apie energijos tiekimo susitarimus mainų sistema turėtų pradėti veikti jau kitąmet.
