aA
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) galimybės sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą yra labai ribotos. Pasak diplomato, teisiškai ES turi labai mažai galios projektams už ES sienos ribų. Turime reikalą su Baltarusija, kuri toli gražu nėra demokratinė valstybė ir kurioje jau daug metų veikia autokratinis režimas. Daugiausia ką gali padaryti ES, tai reikalauti, kad Baltarusija pradėtų laikytis nepriklausomos ES atominės energetikos reguliuotojų grupės atliktų AE streso testo rekomendacijų.
© Sputnik / Scanpix

A. Pranckevičiaus teigimu, ES sustabdyti projektus ne savo teritorijoje yra teisiškai neįmanoma. Netgi ir ES viduje kiekviena valstybė pati sprendžia dėl savo energetikos politikos.

„Ši elektrinė yra statoma ne ES teritorijoje, trečiojoje valstybėje - Baltarusijoje. ES galimybės užkirsti kelią bet kokiam projektui trečiojoje valstybėje yra labai ribotos. Iš esmės kiekviena valstybė pati sprendžia dėl savo energetikos politikos. Ir netgi ES viduje yra valstybių, kurios vykdo atominę energetikos politiką, bet yra valstybių, kurios nevykdo. Kai kurios valstybės yra nusprendusios visai sustabdyti atominę energetiką, pavyzdžiui, Vokietija. Kitos - atvirkščiai - Prancūzija, Suomija, kurios stato naujus pajėgumus ir mato atominėje energetikoje ateitį. Tad realiai iš teisinės pozicijos, akivaizdu, kad ES negali sustabdyti projektų trečiosiose šalyse“, - Eltai sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas A.Pranckevičius.

Pasak diplomato, EK branduolinę saugą vertina kaip pagrindinę temą tolesniuose ES santykiuose su Baltarusija.

„Tai ginklas, įrankis, dėl kurio mes turime reikalauti paisyti aukščiausių, tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Be jokios abejonės, avarijos atveju žalą pajustų ne tik Lietuva ir Baltarusija, bet ir aplinkinės valstybės. EK tai suprasdama per pastaruosius porą metų konsolidavo bet kokį dialogą su Baltarusija, ypač energetikos srityje, Astravo saugumo klausimu. Buvo sustabdytas finansavimas, kol Baltarusija nepradės kalbėtis ir bendradarbiauti užtikrinant šios jėgainės saugumą“, - sakė A. Pranckevičius.

Atlikus streso testus, kuriuos vertino Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG), buvo pripažinta, kad Astravo AE neatitinka saugumo kriterijų. Baltarusijai buvo pateiktos išvados bei rekomendacijos tolesniems veiksmams Astravo AE. Pasak A. Pranckevičiaus, EK, rodydama solidarumą su Lietuva, reikalauja, kad Baltarusija įgyvendintų šias rekomendacijas.

„Šie rezultatai parodė, kad yra didelių netobulumų ir klausimų dėl statomos AE saugumo. Viena išvada yra dėl seisminių reikalavimų įvykus žemės drebėjimui ar kitam klimato įvykiui. Rekomendacijos ir išvados pateiktos ENSREG, yra tai, kas šiandien yra ant derybų stalo su Baltarusija. EK, rodydama solidarumą su Lietuva, reikalauja, kad Baltarusija įgyvendintų šias rekomendacijas. Šis įgyvendinimas gali ilgai užtrukti, jis yra sudėtingas, nes problemų šioje didelėje ataskaitoje nemažai“, - teigė A. Pranckevičius.

Tačiau, EK atstovybės vadovo Lietuvoje teigimu, praktika rodo, kad diplomatija su Baltarusija yra sudėtinga. Sunku pasitikėti Baltarusijos vadovybės sprendimais, dažnai jie būna kontraversiški ir neatitinkantys tarptautinės teisės. Pasak diplomato, turime reikalų su labai svarbia kaimynine valstybe, tačiau joje demokratijos elementai neegzistuoja.

„Mes turime reikalų su valstybe, kuri toli gražu nėra demokratinė, kurioje jau daug metų veikia autokratinis režimas. Valstybė, kuri yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė, kuri turi bendrą sąjungą su Rusija. Tad akivaizdu, mes iki galo negalime nuspėti ar žinoti, kokie bus pačios Baltarusijos vadovybės sprendimai, kiek jie bus nepriklausomi ir iš tikrųjų konstruktyvūs. Mes turime reikalų ne su ES ar NATO, kuriose veikia demokratija, teisės viršenybės sistema, gerbiamos žmogaus teisės bei žodžio laisvė. Turime reikalų su labai svarbia kaimynine valstybe, tačiau joje demokratijos elementai neegzistuoja“, - teigė A. Pranckevičius.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Kita vertus, diplomatas pripažįsta, kad dialogas su Baltarusija dabar jau yra įmanomas, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu. Pasak A. Pranckevičiaus, tai teikia šiokių tokių vilčių kalbėtis su Baltarusija ir sunkiausiais klausimais, bet neaišku, ar pavyks susikalbėti.

„Gerai yra tai, kad Baltarusija vis labiau išeina iš diplomatinės izoliacijos, kurioje buvo daugiau nei dešimt metų, ypač sankcijų režimo metu. Kai veikė ES sankcijos Baltarusijos režimui dėl suklastotų rinkimų, dėl žodžio laisvės suvaržymo, dėl asociacijų laisvių suvaržymo ir kitų problemų. Sankcijos buvo suspenduotos ir dialogas su Baltarusija buvo atnaujintas, kai A. Lukašenka paleido paskutinius politinius kalinius. Signalizavo galimybę kalbėtis su Baltarusija ir sunkiausiais klausimais, bet neaišku ar susikalbėti“, - sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

ELTA primena, kad streso testais, kuriuos vertino Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG), siekė įvertinti atominei elektrinei kylančias rizikas dėl išorinių veiksnių bei atominės elektrinės atsparumą jiems. Taip pat siekė identifikuoti svarbius Astravo AE projekto trūkumus ir pateikė rekomendacijas dėl seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų užtikrinimo bei sunkių avarijų valdymo.

Tačiau streso testai neapėmė klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto plėtojimo pradžios: AE aikštelės tyrimų ir jos tinkamumo atominės elektrinės statybai, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, darbo ir saugos kultūros vertinimo ir t. t.

Streso testai buvo sukurti Europos branduolinės saugos reguliuotojų 2011 m., siekiant įvertinti ES atominių elektrinių saugos lygį ir identifikuoti AE saugos trūkumus, atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE patirtį.

Nors Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus 2011 m., streso testų ataskaitą Europos Komisijai pateikė tik 2017 m. spalio 30 d.

Streso testus atliko pagrindinio Astravo AE rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE.

Lietuva pabrėžia, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.

Svarbiausi klausimai Lietuvai - Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės.

Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

OPEC ir partnerės sutarė mažinti naftos gavybą 500 tūkst. barelių per dieną

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos ( OPEC ) narės ir jų partnerės, įskaitant Rusiją,...

Putinas: nepaisant „Nord Stream 2“, Rusija neatsisakys dujų tranzito per Ukrainą (18)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Rusijai ir Ukrainai pavyks sutarti su rusiškų...

Į Klaipėdą plaukia didelis dujų krovinys iš Norvegijos (12)

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) terminalą kitą antradienį turėtų atplaukti...

„Klaipėdos naftos“ preliminarios pardavimo pajamos padidėjo 3 proc.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalų operatorės „ Klaipėdos nafta “ (KN)...

Vaičiūnas: po dešimtmečio 30 proc. elektros energijos vartotojų bus gaminantys vartotojai (2)

Paryžiuje kas dvejus metus vykstančiame Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) aukšto lygio...

Top naujienos

Atsisveikinti su netikėtai mirusiu Cololo atvykę artimieji ir bičiuliai vos tramdė ašaras: liko daug neįgyvendintų planų (145)

Šeštadienį po pietų Druskininkų laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ būriuojasi netikėtai...

Kamblevičius laukia aiškių Nausėdos argumentų dėl Narkevičiaus: dabar visi nežinioje (37)

Prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą griežtai pasakė, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Vos kelios klaidos ir galite net apakti: prastai matančių daugėja žaibiškai

Bėgant metams, matysime vis prasčiau ir prasčiau. Šiandien kas trečias pasaulio gyventojas yra...

Landsbergis: kaip gali pasitikėti valstybe, jei už surinktus mokesčius asfaltuoja premjero kelią papildyta (968)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partija šeštadienį Vilniuje...

Kardiologai įspėja 40-mečius ir vyresnius: jei nenorite staiga mirti, metas imtis priemonių (61)

Laidoje „Sveikatos receptas“ pokalbis apie ligą, kuri kardiologijoje laikoma ligų karaliene....

Antra diena Egipte įstrigę lietuviai: nuvežė į viešbutį, kur nėra net vandens papildyta (183)

DELFI pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame teigiama, kad jau antrą dieną iš Egipto į Lietuvą...

Augustas Marčiulionis įvardijo, kuo jis aikštėje pranašesnis už tėvą ir kuo jam nusileidžia (17)

Legendinio krepšininko Šarūno Marčiulionio sūnus ir Vilniaus „Perlo“ įžaidėjas 17-metis...

Konfliktas Radviliškio ligoninėje: žurnalistas teigia gynęsis nuo direktoriaus (59)

Gruodžio 5 d. Radviliškio ligoninėje įvyko konfliktas tarp „ Radviliškio krašto “...

„Aro“ pareigūnai išbandė naują pirkinį – įspūdingą kovinį katerį (74)

Specialus greitaeigis kateris, skirtas antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“...

Profesorius Landsbergis: ar Lietuvoje nesiformuoja vis didesnė blogovės valstybė? (576)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas...