aA
Apklausos rodo, kad trečdalis šalies gyventojų negali sau leisti pakankamai šildyti būsto. Prastesnė padėtis tik Bulgarijoje. Ekspertai spėja, kad labiausiai gyventojus nuvilia negalėjimas reguliuoti šildymo ir taip bent iš dalies mažinti sąskaitas. Joms apmokėti dažnas atseikėjai ir dešimtadalį gaunamų pajamų, tai peržengia vadinamojo energetinio skurdo ribą. Tačiau kompensacijas gauna vos 4 proc. gyventojų, todėl svarstoma, kad į išlaidų kompensavimą reikėtų įtraukti visus komunalinius mokesčius.
Šildymas
© Adobe Stock

Statistikos departamentas, atlikęs apklausas, skaičiuoja, kad kone trečdalis gyventojų dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildyti būsto. Prasčiau yra tik Bulgarijoje.

„Šitas skaičius, kaip žmonės patys įvertina savo galimybes pakankamai šildyti būstą, yra subjektyvus dalykas. Jie tikriausiai vertina, kiek gali reguliuoti savo šildymą, kiek jiems šalta ar šilta. Jeigu palyginsime su kitu rodikliu, kuris kalba apie tai, kiek yra pradelstų mokėjimų, įsiskolinimų energijos tiekėjams, Lietuva pagal šį rodiklį atrodo žymiai geriau ir yra turbūt greta Latvijos“, – LRT TELEVIZIJAI sako Energetikos instituto mokslininkas Vidas Lekavičius.

Skaičiuojama, kad tik 8 proc. namų ūkių dėl lėšų stokos bent kartą negalėjo laiku sumokėti komunalinių mokesčių. Tačiau, anot ekspertų, greičiausiai tai dėl baimės įsiskolinti. Dalį drausmina ir kompensacijos, nes laiku neapmokėjus mokesčių parama atimama.

Į remiamųjų gretas paliova dar mažiau žmonių. Šiluma ir vanduo pernai kompensuotas šimtui 20 tūkst., arba vos 4 proc. gyventojų. Daugiausia miestiečiams, 6 iš dešimties – pensininkai ir neįgalieji.

„Kaimiškose vietovėse šildymas yra pigesnis, žmonės sugeba pigiau šildytis. Miestuose, kur yra centralizuotas šildymas, matome, kad kompensacijos yra skiriamos daug didesniam kiekiui žmonių, taip pat matome skirtumą tarp savivaldybių, kurios yra renovavusios pastatus. Faktorių yra daug, ir reikia nepamiršti savivaldybės, šildymo tiekėjų vaidmens. O valstybė turi užtikrinti paramą tiems žmonėms, kuriems yra iššūkis susimokėti už paslaugas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Ekspertai sako, kad sąlyginai mažas kompensacijų gavėjų skaičius dar nereiškia, kad tik 5 iš 100 gyventojų patiria vadinamąjį energetinį skurdą. Tai yra, kai šildymui tenka atseikėti daugiau nei 10 proc. pajamų.

Esą Lietuvai dar tik sprendžiant, ką laikyti energetiniu skurdu, tai yra kada jau reikia remti gyventoją, svarstoma, kad į išlaidų kompensavimą reikėtų įtraukti visus komunalinius mokesčius.

„Energetinio skurdo apibrėžimą reikėtų praplėsti. Ne tik butų šiluma ir vanduo, bet ir dujos, elektra ir atliekos yra komunalinės paslaugos, kurios užtikrino minimaliai orų gyvenimą, todėl jos turi būti vertinamos, sprendžiant, ar reikia žmogui kompensuoti, ar nereikia. Tos sumos nėra kosminės, dabar imant šilumą ir vandenį kartų per visą Lietuvą yra 22 milijonai eurų, tai tikrai nėra kosmosas, o gyventojams užtikrintų bent minimaliai orų gyvenimą“, – sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Šilumininkai sako, kad sąskaitas mažintų spartesnė renovacija, taip pat siūlo iš dalies kompensuoti namų vidaus sistemų modernizavimo išlaidas.

Skaičiuojama, kad Vakarų šalyse išlaidos šildymui siekia 2–3 proc. pajamų, Lietuvoje – keliskart daugiau.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(18 žmonių įvertino)
3.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytautas Landsbergis dėl Astravo AE: Baltarusijos sėkmė su Astravu – mūsų nelaimė (108)

Komentuodamas šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą dėl Astravo atominės...

„Enefit“ Lietuvoje pajamos augo 57 proc. iki 38 mln. eurų (1)

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė bendrovė „ Enefit “...

Vengrija skelbia susitarusi su Rusija dėl dujų tiekimo, nutrūkus tranzitui per Ukrainą (18)

Vengrijos užsienio reikalų ir užsienio ekonominių reikalų ministras Peteris Szijjartas pranešė,...

Energetikos viceministrė: šiuo metu susiklosčiusios palankios sąlygos Lietuvai bendradarbiauti su Japonija (10)

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė Japonijoje vykusiame susitikime su Gamtos išteklių ir...

Įsigaliojo Ignalinos AE kolektyvinė sutartis (2)

Penktadienį įsigaliojo Ignalinos atominės elektrinės ( AE ) kolektyvinė sutartis, kurios tikslas...

Top naujienos

Orai: savaitės pradžioje – permainos (1)

Pasidžiaugus pavasariška šiluma ir saule, jau nuo pirmadienio teks vėl prisiminti niūrius ir...

Nacistinėje Austrijoje motina paliko sūnų: rastuose laiškuose – neįtikėtina istorija (50)

Kai žydų tautybės motina jį paliko ir pabėgo į Jungtinę Karalystę, Kurtui tebuvo keturiolika....

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (72)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

JAV parama Baltijos šalims toliau siutina Kremlių: Trumpo žodžius priskyrė ir Lietuvai (626)

„ JAV palieka Baltijos šalis“, „ Baltijos šalys nebemadingos“, – tokiomis ir panašiomis...

Dizainerė įrengė 12 kv. metrų butą maksimaliai patogiai: pavyko sutalpinti viską (186)

Kuo mažesnis būstas, tuo didesnis iššūkis jį įrengti taip, kad būtų patogu ir nieko...

Venesueloje pastebėtas Rusijos lėktuvas papildyta (170)

Rusijos vėliava pažymėtas lėktuvas sekmadienį buvo pastebėtas didžiausiame Venesuelos oro...

Kas naktį kažkas sutvarkydavo vyro daržinę: slapta kamera užfiksuotas vaizdas pribloškė (23)

72-ejų britas Stephenas Mckearsas galvojo, kad išprotėjo, kai pastebėjo, kaip daiktai jo...

Muellerio ataskaita: Trumpas nebuvo susimokęs su Rusija per 2016-ųjų rinkimus atnaujinta (28)

Sekmadienį JAV kongresas iš generalinio prokuroro Williamo Barro sulaukė specialiojo prokuroro...