aA
Rusijai oficialiai atidarius naujas elektrines Karaliaučiuje, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įspėja, kad Baltijos šalys turi sparčiau ruoštis atsijungimui nuo rusiškojo elektros žiedo.
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jo, naujų jėgainių atidarymas rodo, kad Maskva rimtai ruošiasi Baltijos šalių planams 2025 metais atsijungti nuo rusiškojo žiedo ir sinchronizuoti savo tinklus per Lenkiją su Vakarų Europa. Todėl ministras neatmeta galimybės, kad Baltijos šalys atsijungti nuo rusiškos sistemos gali pasirengti ir anksčiau.

Penktadienį Karaliaučiuje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidarė dvi termofikacines jėgaines, kurių bendra galia siekia 300 megavatų. Atidarymo ceremonijoje „Inter RAO“ valdybos pirmininkas pareiškė, kad jėgainės skirtos „užtikrinti patikimą elektros tiekimą Kaliningrado energetikos sistemai, kai ši veiks izoliuotu režimu“.

Po to, kai Baltijos šalys desinchronizuosis nuo vadinamojo BRELL žiedo, Karaliaučiaus regionas taip pat nebepriklausys šiai energetikos sistemai ir turės veikti savarankiškai. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, tai, kad atidarytos jėgainės, yra stiprus signalas iš Rusijos paskubėti Baltijos šalims.

„Naujų jėgainių atidarymas yra stiprus signalas, nes reikia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad įvyko pats atidarymas, bet ir į tai, kad jame dalyvavo Rusijos prezidentas. Iš esmės paties signalo esmė yra turbūt ta, kad ta grėsmė, kurią anksčiau matėme kaip teorinę, ji tampa praktine. Suprantame, kad dabar galimybės atjungti Baltijos šalis praktiškai nėra, bet tokie pasiruošimo žingsniai leis Rusijai ateityje naudoti tai geopolitiniais tikslais“, - Eltai teigė Ž. Vaičiūnas.

Kita vertus, pasak ministro, Rusijos siekis sustiprinti savo energetikos sistemą rodo tai, kad Maskva rimtai vertina Baltijos šalių planus atsijungti nuo BRELL žiedo.

Anot jo, naujų jėgainių atidarymas Karaliaučiuje turėtų paskatinti Baltijos šalis greičiau susitarti dėl sinchronizacijos su Vakarų Europa, o taip pat - pasiruošti projektą įgyvendinti greičiau.

„Iš visos energetinių santykių su Rusija istorijos aiškiai matome, kad kai Rusija disponuoja galimybe naudotis energetika kaip geopolitiniu svertu, dažniausiai tuo yra pasinaudojama. Pats naujausias pavyzdys turbūt yra vakar nutrauktas dujų tiekimas Ukrainai. Manau, kad 2025 metai yra galutinė sinchronizavimo data, tačiau atliekamos paskutinės studijos ir galbūt matysime galimybių paankstinti pačią datą“, - tikino Ž. Vaičiūnas.

Baltijos šalims pradėjus diskusijas dėl atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizuotis su Vakarais, Maskva kėlė Karaliaučiaus klausimą ir tai turėjo tapti vienu pagrindinių derybų objektų - kaip Rusijos anklavas veiks po 2025 metų. Tačiau dabar, anot Ž. Vaičiūno, Rusijos pasirengimas Karaliaučiaus energetikos sistemą išlaikyti izoliuotą, rodo, kad diskusijų dėl to nebekils.

„Anksčiau ne kartą Kaliningrado sritis testavo savo galimybes veikti izoliuotu režimu. Ne visada tie bandymai buvo sėkmingi, todėl papildomi rezervai leis Kaliningradui pasiruošti jau techniškai. Iš esmės tai yra vienas pasirengimo žingsnių, o planai yra iki 2020 metų padvigubinti esamus pajėgumus nuo 1 gigavato iki 2 gigavatų“, - sakė ministras.

Baltijos šalys yra sutarusios, kad nuo rusiškos sistemos turėtų atsijungti 2025 metais, tačiau ilgą laiką nesugebėjo susitarti, kaip tai turėtų būti daroma. Lietuva laikosi pozicijos, kad sinchronizacija turi vykti per Lenkiją su kontinentine Europa, tačiau Estija buvo iškėlusi sinchronizacijos su Skandinavija idėją, dėl ko Vilnius ir Talinas įsivėlė į ginčus. Šiuo metu tikimasi, kad susitarimas dėl sinchronizavimo per Lenkiją jau pasiektas, o birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija dėl to pasirašys politinį susitarimą.

Be to, Ž. Vaičiūnas teigia, kad kitą savaitę vyksiančiame Baltijos šalių ir Lenkijos premjero susitikime gali būti pasirašytų ir dvišalių memorandumų dėl energetikos projektų.

Kitąmet Baltijos šalys, ruošdamosis atsijungi nuo rusiškosios sistemos, ketina atlikti izoliuoto darbo bandymą, kai visa elektros energija bus užtikrinama tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamybiniais pajėgumais, o importas iš kitų valstybių bus sustabdytas. Be to, Lietuva šiuo metu įgyvendina sinchronizacijai svarbų Ignalinos atominės elektrinės pastotės „atmazgymo“ projektą, kurio metu dalis pastotės pajėgumų bus perkelti į Uteną, be to, bus atjungta viena elektros linija su Baltarusija.

Rusija taip pat ruošiasi Baltijos šalių elektros sistemos atsijungimui. Ji ne tik stato elektrines Karaliaučiuje, tačiau ir stiprina elektros tinklus Rusijoje ir Baltarusijoje, kad Baltijos valstybių pasienyje būtų sukurtas naujas elektros žiedas, būtinas po 2025 metų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai: Lietuvai būtina vietinių elektros pajėgumų plėtra (2)

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai...

Burtas mestas: Europa „Nord Stream 2“ ir rusiškų dujų čiuptuvų nebeišvengs (92)

Žingsnis po žingsnio dingsta visi saugikliai, galintys užkirsti kelią projektui „ Nord Stream 2...

Teismui nutarus nagrinėti „Danpower“ ir VEI ginčą, įmonė prašo laiko apsispręsti

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti...

Trumpas neskelbs sankcijų „Nord Stream 2“ projekto dalyviams (42)

JAV nemato galimybių skelbti sankcijas Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord...

Ekspertas: Lietuvos galimybės gauti daugiau lėšų Ignalinos AE uždarymui padidėjo (2)

Siūlymas Europos Parlamentui (EP) skirti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 780 mln....

Top naujienos

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (104)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (201)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Didelis reidas Vilniaus pakraštyje: policininkai dalijo dovanas ir atiminėjo vairuotojų pažymėjimus piktybinis girtuoklis neteko ir automobilio (4)

Trečiadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba surengė didelį ir kiek neįprastą reidą Vilniaus...

Džiaukimės, kol galime: atkeliauja šaltas ir šlapias ruduo (18)

Nors rugsėjis jau persirito į antrą pusę, vis dar lepina vasariškai šilta saulė, o termometro...

„Maximos“ vadovė po susitikimo su Skverneliu: užsidarytų ne tik maisto parduotuvės (868)

Trečiadienį įvykęs premjero Sauliaus Skvernelio ir prekybos centrų atstovų susitikimas nebuvo...

Valstybė virsta pikta pamote: ar tikrai pinigai svarbiau už gamtos įvairovę? (29)

Kai mokiausi ekonomikos dėstytojas sakė – Valstybė kaip motina – ji mus ruošia, moko, ugdo,...

Garsus istorikas ragina atsitokėti: Vokietija save izoliavo (38)

„Savo perdėtu moralizmu praradom Europoje pasitikėjimą“, – teigia vienas žymiausių...

Bakingamo rūmai skelbia apie dar vienas sužadėtuves (2)

Planuojamos dar vienos karališkosios vestuvės: Bakingamo rūmai skelbia, kad susižadėjo ledi...

Po žinios apie Gražulio perkėlimą į Kultūros komitetą Seimo narys sulaukė viešų klausimų (187)

Antradienį parlamentinių frakcijų seniūnai nusprendė, kad, dėl kilusio pasipiktinimo,...