A. Sekmoko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 mlrd. kubinių metrų galimų išgauti skalūnų dujų, kurių Lietuvai turėtų pakakti 30 – 40 metų, tačiau kol kas kalbėti apie jų gavybą yra „per ankstyva fazė“.

„Tai patenkintų Lietuvos poreikius 30-40 metų“, - mano ministras, tačiau sako, jog apie galimas šių dujų išgavimo išlaidas yra per anksti kalbėti. - Tam reikia laiko, tam reikia skaičiavimų, tam reikia atlikti tyrimus, tai yra ilgo darbo rezultatas.“

Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius yra ne toks optimistiškas.

„Pareikšti šiandien, kad tai galėtų būti 100 mlrd. kub. arba 113 mlrd. kub. tikrai negalėčiau. - sako J. Mockevičius. - Šalia geologinių rizikų yra ir visos kitos rizikos. Vakarinėje dalyje mes turime dideles ir puikias saugumas teritorijas. Pagal Lietuvos teisę, saugomose teritorijose negali būti pradėta nauja gavyba, reiškia, mes jau a priori turėsime atsisakyti kai kurių plotų. Lietuva nėra Teksasas, yra tankiau apgyvendinta, labiau urbanizuota, atsiras tam tikrų problemų.“

Pasak jo, net atidaryti naują žvyro, smėlio ar anhidrito kasyklą yra gana problematiška ir sudėtinga, nes kyla įvairių problemų su žemės naudotojais, vietos bendruomenėmis ir savivalda, be to, sunku pasakyti, kiek skalūninių dujų bus kokiose sluoksniuose.

„Visą tą sudėjus mūsų prognozės nėra tokios optimistinės“, - sako Geologijos tarnybos vadovas.

Gali paskatinti jungtį su Lenkija

Pasak ministro, Lenkijoje skalūninių dujų gavyba gali paskatinti jungčiai su Lietuva.

„Be abejo, Baltijos šalys galėtų būti įdomi rinka. Skalūninės dujos išgaunamos Lenkijoje, sprendžiant pagal skalūninių dujų kainas JAV, tikrai galėtų būti konkurencingos „Gazprom“ dujoms“, - mano A. Sekmokas.

Tačiau, pasak jo, tai priklausys nuo skalūninių dujų išgavimo eigos Lenkijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją