Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų.
Danpower ofisas Vokietijoje
© DELFI

Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

Tai retas atvejis Lietuvoje, kai dėl stambių sandorių ar investicijų energetikos sektoriuje bandoma eiti ne teismų, o taikaus susitarimo keliu. Lietuva anksčiau bylinėjosi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, jos laukia arbitražas dėl Prancūzijos bendrovės „Veolia“ investicijų.

2009 metais tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir naujos Visagino AE statybai įkurtos nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT" akcininkė „NDX energija“ susitarė dėl pastarosios pasitraukimo iš „Leo LT“ už 680 mln. litų (197 mln. eurų) kompensaciją. Valstybė šiuo sandoriu susigrąžino visas „NDX energijos“ anksčiau privatizuotas elektros skirstymo bendrovės VST akcijas. Pastaroji tuomet atsisakė 520,8 mln. litų (150,8 mln. eurų) vertės ieškinio prieš „NDX energiją“.

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Tikisi taikiai baigti kelerius metus trunkančius ginčus

Bendra Vokietijos ir Lietuvos bendrovė „Danpower Baltic“ teigia Lietuvoje jau investavusi beveik 100 mln. eurų. Jau kelerius metus ji bylinėjasi su valdžios institucijomis dėl jos projektų Vilniuje ir Kaune.

Vieną ginčą – dėl elektrinės Vilniuje – prieš Energetikos ministeriją bendrovė galutinai laimėjo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo ne „Danpower Baltic“ naudai. Be to, su „Danpower“ susijusi įmonė yra pralaimėjusi ginčus Šiauliuose, iš kur buvo priversta pasitraukti.

Po to, kai galutinai laimėjo ginčą su ministerija, „Danpower“ vasarį pateikė jai 16,2 mln. eurų vertės ieškinį – tokią žalą prašoma atlyginti už esą Vilniaus biokuro jėgainės projektui sudarytas kliūtis.

Energetikos ministerija kovo pradžioje inicijavo taikos derybas su „Danpower Baltic“. Jei iki balandžio pabaigos šalys neras sutarimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujins bylos dėl jos galimybių veikti Kaune nagrinėjimą.

„Įvertinus situaciją ir tai, kad teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – investicinės aplinkos gerinimas, nuspręsta išnaudoti galimybę taikiu derybų keliu spręsti kilusius teisminius ginčus ir ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų“, – tuomet sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis teigė, kad derybose priimti sprendimai iš esmės ir lems tolesnius bendrovės veiksmus bei plėtros perspektyvas.

„Kartu su Energetikos ministerija esame sutarę per artimiausią mėnesį (nuo kovo 8 dienos – BNS) rasti abi puses tenkinančius sprendimus dėl projektų Vilniuje ir Kaune. Derybose sieksime, kad kliūtys įgyvendinti biokuro elektrinės projektą Vilniuje būtų pašalintos, o kilę nesusipratimai dėl skatinamojo elektros supirkimo tarifo Kaune – išspręsti taikiai“, – BNS atsiųstame komentare sakė B. Vogelis.

„Danpower Baltic“ teisybės ieško ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos institucijose. Pernai gegužę Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) ji apskundė Europos Komisijos (EK) 2016 metų sprendimą skirti „Lietuvos energijos“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei iki 150 mln. eurų ES paramos, be to, Europos Komisijos ji prašo įvertinti Kauno kogeneracinės jėgainės, kurią „Lietuvos energija“ stato kartu su Suomijos „Fortum“ ir kurios EK finansiškai neremia, statybos pagrįstumą.

Su „Danpower“ susijusi įmonė „SSPC-Taika“ (dabar – „Danpower Baltic Taika elektrinė“) 2013 metais laimėjo Kainų komisijos skelbtą elektros skatinimo kvotų aukcioną – valstybė įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę (rinkos kaina tuomet siekė apie 4 centus). Per 12 metų bendrovė būtų gavusi apie 25 mln. eurų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšų. Tačiau vėliau tarifas buvo panaikintas.

Be to, 2015 metais Energetikos ministerija panaikino leidimus bendrovėms „SSPC-Taika“ ir „SSPC-Vilnius“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus kogeneracinėse elektrinėse tiek Kaune, tiek Vilniuje, motyvuojant netvarkingais dokumentais.

Teisininkai – už taikos susitarimą, bet kai kurie stebisi

Kai kurie BNS kalbinti su „Danpower“ ir Energetikos ministerija nesusiję teisininkai teigė, kad taikos sutartis – efektyvus būdas išspręsti ginčą. Kiti stebisi precedentu, kai valstybės institucija siekia taikos sutarties, laimėjusi pirmąjį ginčą.

„Tai visiškai civilizuotas būdas išspręsti ginčą. Bet reikia visada žiūrėti į taikos sutarties turinį, kiek jis vienai ir kitai šaliai naudingas. Taika yra kompromisas – ir viena, ir kita šalis nusileidžia“, – BNS sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ vadovaujantis partneris Andrius Mamontovas.

Advokatų kontoros „Primus“ partneris Robertas Juodka taip pat teigia, jog taikos sutartis yra idealus ir siektinas sprendimas.

Robertas Juodka
Robertas Juodka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta, kad teismai turi priminti ir raginti šalis sudaryti taiką, prieš tai, kai paskelbiamas teismo sprendimas. Teismai, beje, labai aktyviai pareigą vykdo. Tai ar tai yra normalu, atsakymas – taip. Ar visada pavyksta – turbūt ne. Bet kokia taikos sutartis, kad įsigaliotų ir turėtų teismo sprendimo galią, teismas turi patvirtinti, sutikti su tuo turiniu. Mano nuomone, tai turbūt idealus, siektinas sprendimas“, – sakė advokatas.

Tuo metu advokatų profesinės bendrijos „SPC Legal“ partneris Giedrius Murauskas laikosi kiek kitokios nuomonės – pasak jo, jam nėra žinoma, jog valstybės institucija sudarytų taikos sutartį byloje, prieš tai laimėjusi ginčą teisme dėl neturtinio reikalavimo.

„Įdomu, kokia tai galėtų būti taikos sutartis. Nejau ministerija pripažins, kad jos sprendimai buvo neteisėti, kai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jos sprendimai yra teisėti, ar bendrovė pripažins, kad jos reikalavimai yra nepagrįsti? Detaliai bylos faktinių aplinkybių nežinau ir viską reikėtų įvertinti išsamiai, bet, mano nuomone, turėtų būti labai svarūs motyvai sudaryti tokią taikos sutartį“, – BNS komentavo G. Murauskas.

Jo teigimu, ginčai su valstybės institucijomis dažniausiai užbaigiami teismuose, nors pasitaiko ir taikos sutarčių.

V. Gailius: ar taikos sutartis naudinga valstybei, turi vertinti Vyriausybė

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako gavęs anoniminį kreipimąsi į įvairias institucijas bei žiniasklaidą – jame prašoma įvertinti energetikos ministro Ž. Vaičiūno sprendimą su „Danpower“ tartis taikiai, įvertinant tai kaip korupcijos apraišką. Parlamentaro nuomone, nėra signalų, kad siekiant taikos, būtų piktnaudžiaujama.

„Ar buvo piktnaudžiavimo požymių, tai nemanau, ar turime šiandien pakankamai duomenų, kad buvo piktnaudžiaujama, juo labiau, ketinimas nėra piktnaudžiavimas (...) Kol kas neturime duomenų, kad padaryta žala“, – BNS sakė V. Gailius.

Vitalijus Gailius
Vitalijus Gailius
© DELFI / Domantas Pipas

Jis mano, kad taikos sutartis tarp Energetikos ministerijos ir „Danpower“ galima, o ar ji bus naudinga valstybei, turėtų vertinti Vyriausybė.

„Toks proceso užbaigimas yra galimas (taikos sutartis – BNS). Mediacijos institutas veikia, o (vertinti – BNS) pagrįstumą ir šito sprendimo teisėtumą, manau, kad tam yra kompetentingi subjektai tiek parlamentinės kontrolės, tiek Vyriausybės pozicija turėtų būti aiški, ar šita taikos sutartis naudinga valstybei“, – BNS sakė V. Gailius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skundas anoniminis ir situaciją reikia vertinti atsakingai.

Tuo metu Antikorupcijos komisijos narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius Ž. Vaičiūno ketinimą sudaryti taikos sutartį su „Danpower“ vadina nesuprantamu. Jo vadovaujama Vyriausybė priėmė „Danpower“ investicijoms nepalankius sprendimus bei sumažino konkurenciją būsimoms „Lietuvos energijos“ kogeneracinėms jėgainėms Vilniuje ir Kaune.

„Vertinu blogai. Žemesnės instancijos du teismai „Danpower“ norų netenkino ir dabar kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, šitą informaciją turiu, ir kažkodėl ministras panoro pasirašyti taikos sutartį. Man visiškai nesuprantamas toks žingsnis ir toks noras, ir aš manau, kad daugeliui tai nesuprantama“, – BNS sakė A. Butkevičius.

Jis tikisi, kad šis klausimas bus svarstomas Antikorupcijos komisijoje: „Komisijos vadovas yra išsiuntinėjęs informaciją, tikiuosi, kad tikriausiai bus įtraukta į darbotvarkę“.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

V. Gailius BNS sakė, kad kitą savaitę planuoja pristatyti klausimą komisijos posėdyje, tuomet ir bus nuspręsta, ar nagrinėti anoniminį laišką.

Tuo metu Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys sako teigiamai vertinantis sprendimą siekti taikos sutarties su „Danpower“.

„Vertinu labai teigiamai. Dėl to, kad mes sakome ir net Energetikos strategijoje rašome, kad elektros ir šilumos generacijoje valstybė įsipareigoja sudaryti lygias sąlygas tiek privatiems, tiek valstybės projektams. (...) Šitoje vietoje ministras šiuo žingsniu tą ir realizuoja, nes valstybės projektai negali turėti jokių papildomų privilegijų, nebent iškiltų nacionalinio saugumo klausimas“, – BNS sakė V. Poderys.

Pasak jo, būtina išvengti prievolės „važiuoti ginčytis į tarptautinį arbitražą“ ir reikia išmėginti susitarimo kelią. Kol vyksta derybos, Energetikos komisija, pasak V. Poderio, į procesą nesikiš.

Šiaulių tarybos narys: taikos sutartis pakenks viešajam interesui

Šiaulių savivaldybės tarybos narys Gintautas Lukošaitis, nusiuntęs savo vardu pasirašytus laiškus Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės kontrolei ir Konkurencijos tarybai, teigia, kad planuojama Ž. Vaičiūno ir „Danpower Baltic“ taikos sutartimi kenkiama viešajam interesui.

„Labai keista, kai teismas (pirmos instancijos – BNS) tarsi gina ir apgina viešąjį interesą ir ministeriją, o staiga ministras nusprendžia, kad to nereikia, viešajam interesui nereikia jo ginti“, – BNS teigė G. Lukošaitis.

Paklaustas, ar žino apie anoniminį laišką ir kas jo autoriai, G. Lukošaitis atsakė neigiamai: „Supraskite, kad žmonės bijo. Jeigu pajudiname 25 mln. eurų galimą, nes nėra teismo, vagystę – tiesiai šviesiai sakau. Milžiniški pinigai“.

Šiaulių teismas pernai paskelbė, jog prieš kelerius metus į miestą privačių šilumos tiekėjų neįsileidusi mieto valdžia elgėsi teisėtai, ir atmetė su „Danpower“ susijusios „Geco-Taikos“ skundą bei reikalavimą atlyginti šimtatūkstantinę žalą.

Pasak G. Lukošaičio, savivaldybei pavyko užkirsti kelią šio ir kitų nepriklausomų šilumos gamintojų plėtrai mieste.

„Atsirado politinės valios mieste (...) nedavėme statybos leidimo (nepriklausomiems šilumos gamintojams – BNS), per tą laiką „Šiaulių energija“ prisidūrė dar 20 MW paprastą biokurinę katilinę (...) ir užtvirtinome, kad tai – baigtinės galios, realiai 70 proc. biokuru mieste pasidengiame. Praktiškai esame išsprendę šilumos ūkio problemą. Plius, („Šiaulių energija“ – BNS) uždirbame 3,5 mln. eurų pelno“, – aiškino G. Lukošaitis.

Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė BNS pranešė, jog taryba nevertina planuojamos sudaryti taikos sutarties ir neturi informacijos apie jos sąlygas. Tačiau taryba rengia atsakymą G. Lukošaičiui, ar tokia sutartis atitiktų valstybės pagalbos reikalavimus.

A. Butkevičius peikia, A. Sekmokas giria ministerijos pastangas susitarti

Buvusių vyriausybių atstovai negaili vienas kitam kritikos dėl padėties energetikos sektoriuje ir skirtingai vertina Energetikos ministerijos ir „Danpower“ ginčą bei jo sprendimo būdus.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, dėl konflikto su „Lietuvos energija“, išperkant nebeveikiančią Vilniaus trečiąją termofikacijos elektrinę, pernai pasitraukęs iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų, sako teigiamai vertinantis planuojamą taikos sutartį su „Danpower“.

„Vertinu teigiamai, siekti susitarimo šalys gali visada. Manau, kad tuos žingsnius, dėl kurių „Danpower“ kreipėsi į teismą, padarė ankstesnės kadencijos A. Butkevičiaus Vyriausybė ir dabartinei Energetikos ministerijai tenka taisyti tą padėtį, aišku, siekiant kiek įmanoma, saugoti Lietuvos interesus“, – BNS sakė A. Sekmokas.

Jo manymu, ministerija stengiasi objektyviai elgtis su svarbiu investuotoju iš Vokietijos ir nepaversti Lietuvos šalimi, kuri nepalanki investuotojams ir pažeidžia jų interesus.

„Reiktų žinoti labai detaliai jų teisminę medžiagą, bet manau, kad abi pusės padarys protingų nuolaidų, kadangi „Danpower“ yra nemažai investavęs Lietuvoje ir pyktis su Lietuvos Vyriausybe jiems būtų irgi nelogiška, tuo labiau, kad jeigu Vyriausybė eina į tam tikrus kompromisus, taikos derybas“, – aiškino A. Sekmokas.

Tuo metu buvęs premjeras A. Butkevičius teigia, kad jo Vyriausybė mėgino ištaisyti būtent ankstesniojo ministrų kabineto, kuriame dirbo ir A. Sekmokas, sprendimus.

Danpower ofisas Vokietijoje
Danpower ofisas Vokietijoje
© DELFI

„Dar konservatorių valdymo laikais priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kur buvo leidžiama statyti privatiems ūkio subjektams šilumos gamybos įmones, paprastai pasakius, įstatymu buvo įsipareigojusi valstybė visą šilumą supirkti ir remti vadinamuoju VIAP 2011 metais. Tai būtų mums kainavę, jeigu būtume įgyvendinę, dideles sumas pinigų, milijardais, ir visa tai būtų dengę vartotojai (...) 2013 metais priėmėme įstatymo pataisą, kad tik 105 MW dotuojama iš valstybės“, – BNS aiškino A. Butkevičius.

Seimas 2013 metais priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, jais biokuro elektrinių skatinimo kvota sumažinta nuo 355 iki 105 MW.

Todėl planuojamą ministerijos taikos susitarimą su „Danpower“ A. Butkevičius sako vertinantis kaip korupciją.

„Dabartiniame teisme jokių milijonų nereiktų sumokėti, jeigu ir praloštų (ministerija – BNS) bylą, manau, kad valstybė turi reguliuoti kainas šilumos, vandens, kitų monopolinių paslaugų, tai yra didžiulė gėda netgi apie tai ir kalbėti, kai valstybė nesistengia, kad monopolinės paslaugos kaina nemažėtų, kad ji netgi didėtų, sudaryti kažkokias išskirtines sąlygas – vertinu tai kaip didžiulę korupciją“, – sakė A. Butkevičius.

V. Poderio teigimu, šiuo metu Vilniuje ir Kaune plėtojamiems keliems „Danpower“ ir kitų nepriklausomų gamintojų jėgainių projektams daromos dirbtinės kliūtys.

„Sustabdyti penki projektai. Jiems daromi, mano požiūriu, dirbtiniai apsunkinimai. Buvo ir kiti interesantai. (...) Čia kalba apie penkias kogeneracines, kur eilę metų Kafkos romano vertas procesas užsuktas, žmonės vaikšto po teismus, nežino, ką pametė, nežino, ko ieško“, – sakė V. Poderys.

Vokiečiai planuoja investuoti toliau

„Danpower“ finansų direktorius B. Vogelis teigia, kad bendrovė planuoja tolesnes investicijas regione.

„Toliau planuojame naujas „Danpower Baltic“ investicijas į ambicingus atsinaujinančios energetikos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Šių projektų įgyvendinimui neatmetame galimybės pasitelkti partnerius“, – komentare BNS sakė B. Vogelis, paklaustas, ar „Danpower Baltic“ neketina parduoti savo verslo.

„Mes esame strateginiai investuotojai. Todėl atsakingai analizuojame įvairias bendradarbiavimo galimybes ir potencialius partnerius. Svarbiausia, kad sutaptų mūsų ilgalaikės vizijos atsinaujinančios ir tvarios energetikos srityje. Pavyzdžiui, Lietuvoje įdėmiai analizuojame „Lietuvos energijos“, Vilniaus šilumos tinklų paskelbtus investicinius siekius“, – teigė B. Vogelis.

„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.

Vokietijos „Danpower“, kurios 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“, Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su vieno „Senukų“ savininkų Augustino Rakausko šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

„Stadtwerke Hannover“, dirbanti su prekės ženklu „Enercity“, yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, jos metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.

Vokietijos mieste Potsdame įsikūrusi „Danpower“ grupė skelbia 2016 metais pasiekusi 170 mln. eurų apyvartą, o jos padaliniuose Vokietijoje, Estijoje ir Lietuvoje dirbo 460 darbuotojų.

Grupei priklauso keliolika kompanijų, tarp kurių – „Danpower Eesti“, „Danpower Biomasse Pfaffenhofen“, „PD energy“ ir kitos. „Danpower Baltic“ Lietuvoje veikia nuo 2014 metų gegužės.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

IAE: „Vilstatos“ finansinės problemos nestabdys atliekyno statybų projekto (1)

Visagino statybų bendrovės „Vilstata“ finansinės problemos neturės įtakos 6,2 mln. eurų...

Paskelbtas „Geotermos“ nuomos konkursas

Turto bankas pirmadienį paskelbė daugiau nei metus nebeveikiančios Klaipėdos šilumos gamybos...

„Litgrid“ statys naują duomenų centrą (3)

Elektros perdavimo bendrovė „ Litgrid “ iki 2019 metų pabaigos įkurs naują beveik 13 mln....

Nafta – brangiausia nuo 2014 m. lapkričio (8)

Naftos kainos ketvirtadienį pašoko iki aukščiausio lygio per pusketvirtų metų, išliekant...

ES investuoja į Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą (11)

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Top naujienos

Dėl siūlomos pensijų reformos vieniems atlyginimas padidės, kitiems – sumažės (39)

Jeigu valdantieji iš tiesų pakeis pensijų kaupimo tvarką, dalies gyventojų atlyginimas į rankas...

„Sofos“ ūkininkus medžios naujomis taisyklėmis (23)

Prasidėjęs pasėlių deklaravimas gali dar labiau atsijoti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus....

Toronte į pėsčiuosius rėžėsi mikroautobusas: 10 žmonių žuvo, dar 15 sužeista atnaujinta 6:48 (69)

10 žmonių žuvo ir dar 15 buvo sužeista po to, kai judrioje sankryžoje Toronte į pėsčiuosius...

Mokslininkai pastebėjo neįprastą gamtos reiškinį prie Norvegijos fjordų, kur per karą slėpėsi įspūdingas vokiečių laivas

„Tirpitz“ buvo vienas iš dviejų vokiečių „Bismarck“ klasės laivų Antrajame pasauliniame...

Naujausios tendencijos: išmanūs bus ne tik telefonai, bet ir namai

Netrukus Lietuvoje bus pristatyta dar tik bandoma balsu valdoma išmaniųjų namų sistema. Kol kas...

Rusijai paskelbtos JAV sankcijos smogė ir Latvijai (44)

Rusijos verslininkams paskelbtos JAV sankcijos padarė neigiamą įtaką Latvijos bankų sistemai...

Legendiniam modeliui Twiggy jau 68-eri: kaip ji atrodo prabėgus penkiems dešimtmečiams nuo karjeros pradžios?

7-ojo dešimtmečio dievaitė Twiggy ruošiasi minėti 50 metų mados pramonėje sukaktį ir teigia,...

Orai: į šalį atklys nemalonūs reiškiniai (7)

Ilgą laiką lepinę orai subjurs. Pavasaris artimiausiu metu bus vėjuotas ir vėsus, dažnai...

Kokia turėtų būti ekonomika XXI a.? (1)

Plintant skaitmeninėms technologijoms ir didžiųjų duomenų sektoriui pasaulinė ekonomika...

Visai Lietuvai pažįstamo Teodoro kova: tai, ką tenka patirti, nelinkėtų nė didžiausiam priešui (80)

Gąsdinančio dydžio auglys mažo, bet jau visai Lietuvai pažįstamo Teodoro galvoje nepasiduoda....