aA
Klaipėdoje šiemet pradėjusios veikti pirmosios šiukšlių deginimo jėgainės valdytoja „Fortum Heat Lietuva“, priklausanti regiono milžinei „Fortum”, skaičiuoja, jog sostinėje projektas plėtojamas ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Anot įmonės vadovo Vitalijaus Žutos, įmonė jaučia priešišką Vilniaus savivaldybės nusiteikimą. Kaune nuo projekto plano pernelyg nenukrypta – bendrovė planuoja šiukšlių deginimo gamyklas įrengti trijose Lietuvos didmiesčiuose.
Vitalijus Žuta
© DELFI / Tomas Vinickas

- Su kokiomis problemomis susiduriate Vilniuje?

- Mes matome labai neigiamą Vilniaus savivaldybės nusiteikimą mūsų projekto atžvilgiu, tai yra vieša paslaptis. Kai mes pradėjome projekto vystymo planą, strateginio poveikio aplinkai (SPAV) vertinimą pagal tas procedūras, kurios yra numatytos įstatymuose, mes keturis kartus gavome neigiamą atsakymą dėl šio projekto vystymo.

- Dėl kokių priežasčių buvo atsakoma neigiamai?

- Sakyčiau, kad svarbių akcentuotų argumentų nėra, tačiau vyksta atsirašinėjimas. Tačiau pagal teisės aktus mes radome galimybę projektą pristatyti visuomenei. Manau, ateis laikas, kai savivaldybė turės paaiškinti savo gyventojams ir šilumos vartotojams, ar yra galimybių sumažinti šilumos kainas vartotojams, ar nėra. Manau, jeigu Vilniaus mieste nebus kogeneracijos, nebus didelių galimybių mažėti šilumos kainai.

- Kiek šiluma galėtų atpigti Vilniuje?

- Mūsų skaičiavimais, šilumos kaina galutiniam vartotojui galėtų mažėti apie 17 proc.

- Kiek laiko trunka projekto derinimas su Vilniaus savivaldybe?

- Projektą pradėjome sausio mėnesį, jau beveik metai. Be kai kurių savivaldybės sprendimų projekto neįmanoma vystyti, pavyzdžiui, teritorijų planavimas ir detalaus plano patvirtinimas – čia neišvengiamai susidursime su savivaldybės sprendimais. Mes visada atsiremiame į tai, kokie bus argumentai - savo projektus vystome vadovaudamiesi teisine baze. Į visas pastabas, kurias mums yra pateikusi savivaldybė, mes duodame aiškius atsakymus. Jeigu vėl sulauksime neigiamų atsakymų, Lietuva yra teisinė valstybė ir mes ieškosime kelių įrodyti, kad mes viską teisiškai atlikome teisingai, vadovaujantis įstatymais.

- Ar galite įvardinti, kodėl, jūsų manymu, Vilniaus savivaldybė priešinasi šiam projektui?

- Jeigu yra priimtas sprendimas, kad šilumos gamyba turi vykti konkurencinėje aplinkoje, o su konkurencija galima pasiekti geriausią rezultatą – mes tuo keliu ir einame. Manau, ir Vilniaus savivaldybė tai turi suprasti ir, turbūt, supranta, kad kito varianto šio metu nėra: konkurencinėje aplinkoje visiems turi būti lygios galimybės.

- Ar Vilniuje galėtų veikti dvi šiukšlių deginimo gamyklos?

- Taip.

- Ar turite išsirinkę sklypą?

- Šiuo metu yra dvi alternatyvos, kurios yra svarstomos mūsų dokumentuose, bet prioritetas yra teikiamas sklypui Statybininkų gatvei, kuri yra Aukštuose Paneriuose tarp „Regitros“ ir Grigiškių. Ten esantis sklypas yra įsigytas ir jam padaryti geologiniai tyrimai bei kiti reikalingi vertinimai.

- Kada gamykla galėtų pradėti veikti sostinėje?

- Jeigu Klaipėdoje projektą pradėjome vystyti 2008 m., o įmonė pradėjo veikti 2013 m. gegužę, tai galite įsivaizduoti, kiek tai užtrunka. Mūsų skaičiavimais, Vilniuje elektrinė galėtų pradėti veikti 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje.

- Anksčiau esate sakęs, kad elektrinė galėtų patenkinti 20-22 proc. sostinės šilumos poreikio, ar šie planai per 1,5 metų nepasikeitė?

Vitalijus Žuta
Vitalijus Žuta
© DELFI / Tomas Vinickas

- Šiuo metu yra svarstomos dvi pagrindinės alternatyvos: 100 arba 160 MW galingumo katilas. Atitinkamai, pagal šiuos galingumus, jie galėtų užtikrinti 25-30 proc. sostinės šilumos poreikio. Galutinis sprendimas bus priimtas kai bus užbaigtas pirmas etapas, t.y. projekto vystymo planas ir SPAV – sprendimai bus priimti per artimiausius keletą mėnesių.

- Kodėl, jūsų manymu, gyventojai priešinasi atliekų deginimo gamyklos statyboms?

- Manau, tai lemia informacijos stoka ir perdėtos baimės. Ne viena studija įrodo, kad atliekų deginimo elektrinėse yra keliami aukšti reikalavimai, o išmetimai juose yra mažesni nei biokurą naudojančiose elektrinėse.

- Kam būtų naudinga, jei Vilniuje nepradėtų veikti šiukšlių deginimo gamyklos?

- Jeigu nė viena įmonė nepradėtų veikti, atliekos, kurios dabar sėkmingai keliauja į sąvartyną, ten toliau keliaus po mechaninio ar kitokio rūšiavimo. Galbūt pradėtų veikti daugiau biokuro katilinių, bet tai yra ne toks efektyvus kuro panaudojimas, kaip kogeneracija, kai galima kartu gaminti elektrą ir šilumą. Antrą vertus, didėjant biokuro panaudojimui, jo kainos turėtų augti.

- Kaip sekasi plėtoti projektą Kaune?

- Kaune yra kai kurių nesklandumų, buvo panaikintas Kauno LEZ specialus planas, tačiau įvertinome situaciją, kaip galima projektą vystyti toliau ir jis plėtojamas remiantis Kauno regiono bendruoju planu. Šiuo metu nuo projekto vystymo grafiko nesame labai nuklydę, planuojame gauti statybos leidimą 2014 m. rugsėjį, tad elektrinė savo veiklą galėtų pradėti 2016 m. pabaigoje.

- Kokios planuojamos investicijos abiejuose didmiesčiuose?

- Kaune katilo galingumas yra 100 MW, o investicija siekia apie 160 mln. EUR (552 mln. Lt), Vilniuje ji siektų 160-185 mln. EUR (552 – 639 mln. Lt).

- Prieš 1,5 metų skelbta, kad Lietuva panaudoja 10-11 proc. šiukšlių, kai Švedijoje šis rodiklis siekia 99 proc. Kai pradėjo veikti jūsų elektrinė Klaipėdoje, kiek padidėjo šiukšlių perdirbimo procentas?

- Šiuo metu Lietuva nėra labai toli pažengusi, tačiau Klaipėdos regionas yra vienintelis, kuris vykdo įsipareigojimus - Lietuva yra įsipareigojus perdirbti apie 50 proc. atliekų po pirminio rūšiavimo. Vertinant visos Lietuvos mastu, nors metai dar nesibaigė, mūsų skaičiavimais, šiukšlių perdirbama apie 9-10 proc. punktų daugiau.

Klaipėdoje yra sudeginama 100-110 tūkst. tonų atliekų po rūšiavimo, kai Lietuvoje susidaro apie 1,4 mln. tonų atliekų, įskaitant biodegraduojančias ir pramonines atliekas jų yra daugiau nei 6 mln. tonų. Tad yra didžiuliai rezervai perdirbti atliekas po rūšiavimo, poreikio jų įsivežti nėra.

Net jeigu atliekų ir pritrūktų, mes galime naudoti biokurą, džiovintą dumblą ir kitą vietinį kurą. Šiuo metu Klaipėdoje kuro balanse atliekos sudaro 50 proc., tad jeigu atsirastų daugiau atliekų kuro balanse, dar yra erdvės šilumos kainų mažinimui Klaipėdoje. Deja, šiandien į Klaipėdos elektrinę atliekas galime vežti tik iš Klaipėdos regiono. Skelbėme, kad Klaipėdoje „Fortum“ pasiūlė 13,6 ct už šilumos kilovatvalandę, tai yra apie 19 proc. pigiau nei Klaipėdos energijos palyginamosios sąnaudos.

- Kaip vertinate Lietuvoje veikiančią atliekų rūšiavimo sistemą?

- Manau, kad Lietuva eina teisingu keliu panaudodama Europos Sąjungos pinigus šiai sistemai įdiegti. Manau, neblogai rūšiuoti sekasi Alytui, be abejo, ir Klaipėdai. Greičiausiai tam yra kelios priežastys: savivaldos ir regioninių atliekų tvarkymo centrų požiūris.

- Kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių kontekste pagal perdirbamų atliekų procentą?

- Geriausiai šiuo metu atrodo ir, ko gero, atrodys, Estija. Taline veikia atliekų deginimo elektrinė į kurią keliauja atliekos po rūšiavimo iš visos šalies. Tačiau tik šių metų rezultatai, kurie dar nepaskaičiuoti, parodys tikrąją padėtį, nes Taline elektrinė taip pat pradėjo veikti šiemet, vėliau nei Klaipėdoje.

- Turite įmonių Joniškyje ir Švenčionyse, galbūt plėsdamiesi į didmiesčius planuojate jas parduoti?

Ten yra tik katilinės, kurios gamina tik šilumą. Regionuose yra skirtinga situacija: Švenčionyse daugiau kaip 70 proc. kuro balanse sudaro biokuras ir kaina siekia apie 21 centą už šilumos kilovatvalandę, tai Joniškyje dominuoja dujos. Tačiau šiuo metu yra gauta parama ir statomas 2 MW katilas, tikimės, kad kitų metų šildymo sezono pradžioje jis pradės veikti ir kainos Joniškyje mažės. Šios įmonės mums netrukdo dirbti, jos yra finansiškai stabilios. Šiemet Švenčionys išmokėjo dividendus abiems akcininkams, to paties artimiausiu metu tikimės ir iš Joniškio.

Bendrovei „Fortum Heat Lietuva“ priklauso šilumos ir elektros gamybos įmonė „Fortum Klaipėda“.

Šilumos ir karšto vandens gamybos, tiekimo ir pardavimo įmonės „Fortum Švenčionių energija“ ir „Fortum Joniškio energija“. Taip pat medienos biokuro gamybos ir tiekimo įmonė „Fortum ekošiluma“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Riusija stiprina taką kaimyninėse valstybėse: jos rankose – galingas instrumentas (106)

Rusija , stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo...

„LitPol link“ plėtros darbus planuojama patikėti bendrovei „Žilinskis ir Co“ (4)

Bendrovė „Litgrid“, valdanti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, planuoja tarpsisteminės...

Rusija: rimtų kliūčių nutiesti „Nord Stream 2“ nėra (9)

Rusijos ekonomikos ministras pareiškė , jog nėra rimtų kliūčių įgyvendinti per Baltijos...

Dėl „Nord Stream 2“ – Austrijos pasipriešinimas Vašingtonui (28)

Austrija yra suinteresuota turėti patikimą gamtinių dujų šaltinį ir toliau palaiko dujotiekio...

Linkevičius: ES direktyva apsunkins „Nord Stream 2“ projektą (36)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad naujos Europos Sąjungos (ES)...

Top naujienos

Juozaitis įspėja apie artėjančią emigracijos bangą ir siūlo mokyklose pradėti karinį mokymą (33)

Prezidento posto siekiantis filosofas, politikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad vidaus...

Kilkaus nužudymo byloje – netikėtas posūkis: Baltrūnui, jo žmonai bei draugui panaikinti įtarimai (84)

Ketvirtadienį Aivaro Kilkaus nužudymo byloje įvyko permainos – Laurynui Baltrūnui, Daivai...

Lukašenka siunčia žinią JAV: štai čia maža nepasirodys, Maskvai ir Minskui teks reaguoti (51)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina...

Dakare rankas susilaužęs Bardauskas deda tašką motociklininko karjeroje

Šiurpūs sužalojimai, gausybė metalinių įtvarų ir kol kas nė vienos nakties, per kurią bent...

Karolinos Toleikytės mamos atvira išpažintis apie dukrą: kai ji praeidavo, vyrai netekdavo žado, o merginos piktai nužvelgdavo (110)

Tik mamos supras, ką reiškia vieną dieną savo mergaitei dar pinti kasas, o kitą – matyti ją...

Mylimajai Kenijoje pasipiršęs Mantas Katleris – apie kelionės „užkulisius“: Aistė tik per plauką nerado žiedo (5)

Atostogas Kenijoje komikas, internetinės laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėjas Mantas...

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje – pokyčiai: į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas (402)

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas,...

Išmaišęs pasaulį grįžo į Palangą: čia mes turime tai, apie ką net nesusimąstome (36)

Susikrauti lagaminą ir išvykti gyventi į kitą šalį net nemokant vietinės kalbos, nežinant, ką...

Šarūnas Marčiulionis – valstiečių sąraše į Europos Parlamentą? papildyta (324)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienio popietę patvirtins visą kandidatų...

Statybos sostinės širdyje atvėrė žaizdą: darbus apskundę gyventojai papuolė į keistą situaciją (92)

„Lietuvoje siaučia nevaldoma architektų „mafija“, taip teigė į DELFI kreipęsi vieno...