„Sutartys, ypač sudarytos ilgesniems laikotarpiams, nėra taip jau tvirtai pririšančios prie konkretaus tiekėjo. Dauguma atvejų tas sutartis galima gana lengvai nutraukti ar persiderėti. Ir šiuo klausimu pirmiausia turėtų susirūpinti tie, kurie sudarė sutartis labai nepalankiomis kainomis. Yra ir vartotojų, kurie pagal sutartį turėtų mokėti apie 60 centų už kilovatvalandę. Tokiu atveju tas sutartis tikrai reikėtų nutraukti arba perspėti savo tiekėją, kad situacija netenkina“, – laidoje „Delfi rytas“ teigė V. Jankauskas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad jei sutartyje nustatyta mažesnė, 30-35 centus už kilovatvalandę siekianti elektros kaina, skubėti imtis veiksmų galbūt ir nereikėtų, nes nėra jokios garantijos, kad elektros kainos dabartiniame žemame lygyje išsilaikys ilgai.
V. Jankausko žiniomis, šiuo metu vienintelė bendrovė „Elektrum“ siūlo elektrą tiekti pigiau nei 28 centai už kilovatvalandę, tiesa, tik pirmąjį sutarties pusmetį. Tačiau ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymai yra nukritę iki 30-32 centų, tad galimybių nutraukti turimas nepalankias sutartis ir pasirašyti naujas tikrai yra.
„Aišku, kai kurie žmonės gali sakyti, kad sudarė sutartis su 50 centų ir daugiau už kilovatvalandę, bet vis tiek moka 28 centus, tai jiems niekas nerūpi. Bet jūs pagalvokite, kad tą skirtumą dengia valstybė iš tų pačių mūsų pinigų. Turime galvoti ne tik, kad mums būtų pigiau, bet ir apie tai, kaip padėti valstybei, o ne šelpti elektros tiekėjus“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, tiekėjo dar nepasirinkę ir visuomeninio tiekimo paslauga besinaudojantys gyventojai šiuo metu taip pat turi galimybę tiekėją pagaliau pasirinkti ir fiksuoti kainą, kuri yra mažesnė ar labai artima 28 centams už kilovatvalandę.
„Dabar galima išeiti iš visuomeninio tiekimo ir sudaryti sutartį, pavyzdžiui, su tuo pačiu „Elektrum“, kuris siūlo pora centų mažesnę kainą. Ir gyventojams būtų šiek tiek pigiau, ir valstybei nebūtų naštos. Aišku, daugelis turbūt yra išgąsdinti tų didelių pasikeitimų, „Perlo energijos“ žlugimo ir galbūt norės likti tame garantuotame visuomeniniame tiekime, nes bus garantuoti, kad kaina nesikeis“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Pašnekovo teigimu, nusprendus nutraukti nepalankią sutartį su dabartiniu elektros tiekėju, reikėtų iškart jį apie tai informuoti ir pradėti derybas su kitais tiekėjais, kad nutraukus vieną sutartį, nauja imtų galioti be pauzės. Priešingu atveju, tokie gyventojai patektų į garantinį tiekimą, kuris, nors ir atpigęs, vis tiek būtų šiek tiek brangesnis.
V. Jankauskas sako, kad nors šį pusmetį gyventojai gali džiaugtis mažesnėmis elektros kainomis, sunku prognozuoti, kiek tai tęsis, o rudenį elektra gali vėl brangti, nes kyla problemų dėl Europos galimybių apsirūpinti dujomis.
„Jei dar praėjusiais metais dujos iš Rusijos dar tekėjo, tai šiuo metu praktiškai nebeteka ir užsipildyti visas saugyklas gali būti nemažas iššūkis. O tai gali turėti įtakos ir elektros kainoms. Todėl nereikėtų skubėti džiaugtis, kad tos kainos nukrito ir tokios liks“, – sakė laidos „Delfi rytas“ svečias.
Lietuvos energetikos agentūra (LAE) sausio viduryje skelbė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų fiksuoto tarifo planų kainas sumažino.
Agentūros duomenims, kai kurie siūlomi planai jau žemesni nei minimalus vienos kilovatvalandės tarifas, iki kurio taikoma valstybės kompensacija – 28 ct/kWh, o vidutinė planų fiksuotu tarifu kaina (2 ir 3 metams) sudarė 31 ct/kWh.
Palyginti su pernai gruodžiu, „Ignitis“ sausį kainas sumažino 31 proc. (13 ct/kWh), „Elektrum Lietuva“ – 21 proc. (8 ct/kWh), „Enefit“ – 17 proc. (7 ct/kWh). LEA teigimu, tiekėjai mažina siūlomas kainas, kadangi 2023 m. pradžioje elektra pigo biržoje. Per pirmąsias tris sausio savaites elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje siekė 9,3 ct/kWh, kai pernai gruodį – 26,4 ct/kWh.
