Elektros tiekėjams – griežtesni reikalavimai: numatyta keisti ir garantinio tiekimo kainą

Elektros liberalizavimas kelis mėnesius aprimęs. Vasarą, kai „Perlas Energija“ sustabdė veiklą, žmonės buvo įpykę.

„Nesąmonės didžiausios, čia iš žmonių pasityčiojimas“, – tuomet LNK žinioms sakė moteris

„Nesusitygavo mūsų valstybėje viskas, kaip eilinį kartą“, – teigė kalbintas vyras.

Kad būtų sustyguota geriau, Vyriausybė siūlo griežtinti reikalavimus esamiems nepriklausomiems elektros tiekėjams ir kurie norėtų tokiais tapti.

„Būtent prie to ir priėjome klausydamiesi ir žmonių, ir parlamento lūkesčius“, – dar prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Siūloma, kad nepriklausomas elektros tiekėjas negalėtų turėti skolų, pradelstų mokėjimų, verslininkai turės prisiimti riziką nuosavais pinigais. Nuosavas kapitalas turės sudaryti bent pusę įmonės įstatinio kapitalo.

„Išskirčiau finansinių reikalavimų didinimą ir kompetencijų didinimą“, – teigė energetikos ministras.

Nepriklausomi elektros tiekėjai kas tris mėnesius turės teikti veiklos ataskaitas, rizikos planus. Ministras sako, kad pasitempti turės ir tiekėjus prižiūrintys reguliuotojai.

„Teikti ataskaitas kas ketvirtį VERT, o VERT turės žymiai kruopščiau prižiūrėti juos“, – sakė D. Kreivys.

Vieni didžiausių nepriklausomų tiekėjų „Enefit“ ir „Elektrum“ sako, kad griežtinamus reikalavimus atitiko ir iki šiol, griežtinimams pritaria, o aktualūs jie tik galimiems naujiems tiekėjams.

„Akivaizdu, kad tam tikri nauji reikalavimai turėjo būti įdiegti po „Perlas Energija“ situacijos rinkoje. Mums, kaip kompanijai, kuri yra „Eesti energia“ įmonių grupės dalis tie reikalavimai nėra kažkuo ypatingi“, – teigia „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

„Nuosavą kapitalą mes vertiname grupės mastu. Kadangi mes esame didelės grupės narys, „Latvenergo“ dėl kapitalo niekada nebuvo rizikos“, – komentavo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Buvęs Lietuvos energijos vadovas sako, kad akivaizdu, jog Vyriausybė mokosi iš klaidų.

„Gerai, kad nėra sudaromos sąlygos bet kam pradėti tą verslą, kaip matėm su „Perlas Energija“ panašiai ir buvo. Kažkas susižavėjo idėja, kad čia gerai užsidirbsim, vėliau suprato, kad nelabai supranta tą verslą iki galo ir nenori prisiimti tos rizikos“, – teigė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Taip pat siūloma nuo gruodžio piginti elektrą tiems, kurie moka brangiausiai, yra garantiniame tiekime. Dabar tokiems elektra 25 proc. didesnė nei rinkos kaina.

„Įstatymu yra mažinamas ESO garantinio tiekimo paslaugos dydis nuo 25 iki 15 proc.“, – žurnalistams įvardijo D. Kreivys.

ESO yra sakęs, kad ir su 25 proc. garantinio tiekimo antkainiu, tiekimas nuostolingas, bet ministras sako priešingai, kad ilguoju laikotarpiu 25 proc. antkainis gaunasi nepagrįstas.

„Išlygintas gaunasi apie 15 proc. ir mes norime, kad atitiktų tas realiai sąnaudas, kurias patiria“, – teigia energetikos ministras.

Pasirinkti tiekėją – 3 metai

Vis dar nesusigaudantiems etapuose, tvarkose, ESO patarimas paprastas: visi dar nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo, esantys garantiniame tiekime, bet kada gali rinktis. Laiko – trys metai.

„Visi šalies vartotojai, kurie nėra pasirinkę tiekėjo, nepaisant į kurį etapą jie patenka, jie gali sudaryti sutartis su nepriklausomu tiekėju“, – nurodė ESO viešųjų ryšių su visuomene vadovas Paulius Kalmantas.

7 iš 10 lietuvių elektrą perka iš nepriklausomo tiekėjo. Absoliuti dauguma, beveik 1 mln., toliau perka iš „Ignitis“. „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ atitinkamai turi po beveik 120 ir 115 tūkst. vartotojų. Likusių trijų nepriklausomų elektros tiekėjų vartotojų skaičius gali būti suskaičiuotas keliais tūkstančiais ar net dešimtimis: „Egto Enegerija“ – 5692, „Birštono elektra“ – 1112, Kauno termofikacinė elektrinė – 72.

„Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ vadovai sako, kad „Perlo Energijos“ žlugimas pakenkė ir jų reputacijai. Ministras sako, kad „Perlas Energija“, panašu, be reikalo supanikavo ir galėjo išlaviruoti.

„Įmonė supanikavo ir nutraukė veiklą. Žiūrint iš šios dienos perspektyvos, aš manau, kad jie gailisi“, – sako D. Kreivys.

Paaiškėjo kitų metų elektros kaina. Anot premjerės, valstybės nustatoma kilovatvalandės kaina didės 4 ct arba 14 proc.

„Reguliuojama kaina, tą kurią nustato VERT asmenims, kurie neturi nepriklausomo tiekimo sutarčių, jų kaina būtų 28 ct/kWh. Tai reiškia, jei dabar yra 24 ct/kWh, būtų 28. Tai yra keturių centų pokytis, bet didžioji dalis vartotojų yra nepriklausomame tiekime. Tiems, kurių kaina būtų didesnė, jiems bus kompensuojama iki tų pačių 28 centų“, – LNK teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pataisos taip pat numato elektros tinklų operatorių atsakomybę sutrikus elektros tiekimui. Pavyzdžiui, priklausomai nuo vietovės, nustatomas laikas per kurį – 6 ar 12 valandų – turi būti atnaujintas elektros tiekimas vartotojams, priešingu atveju vartotojai įgis teisę gauti kompensaciją. Kompensacijų apskaičiavimo metodiką turės parengti VERT.

Vyriausybės patvirtintiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.