Vidutinė lapkričio 25 – gruodžio 1 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 317,3 EUR/MWh arba 26 proc. didesnė nei praėjusią savaitę (lapkričio 18–24 d.), kai ji siekė 252 EUR/MWh.
Anot LEA, elektros kainos Lietuvoje auga ketvirtą savaitę iš eilės. Tai antras pagal ilgį nenutrūkstamas kainų didėjimo laikotarpis šiais metais po gegužės 13 – liepos 7 dienos, kai elektros vidutinė savaitės kaina paaugo nuo 146,6 iki 303,6 EUR/MWh. Paskutinį kartą vidutinė savaitės elektros kaina buvo didesnė nei 300 EUR/MWh rugsėjo 30 – spalio 6 d., kai ji siekė 354,5 EUR/MWh. Elektros kainų augimą skatina dėl didėjančio vartojimo ir šaltesnių orų brangstančios gamtinės dujos, maža atsinaujinančios energijos generacija.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvos elektros kainos buvo identiškos Latvijos, Estijos ir Suomijos kainoms (315,5 EUR/MWh). Latvijoje, Estijoje kainos augo 26 proc., Suomijoje – 25 proc.
Švedijos ketvirtoje kainų zonoje vidutinė elektros kaina antrą savaitę iš eilės augo daugiausiai regione – 49 proc. ir siekė 280,1 EUR/MWh (lyginant su 187,9 EUR/MWh kaina savaite prieš). Po ilgo laikotarpio Švedijos ketvirta kainų zona užleido pigiausios elektros pozicijas Lenkijai. Lenkijoje elektros kainos, augusios mažiausiai regione (8 proc.), siekia 217,8 EUR/MWh (lyginant su 202,4 EUR/MWh savaite prieš) ir yra 62,3 EUR/MWh mažesnės nei Švedijos ketvirtoje kainų zonoje.
Vokietijoje vidutinė kaina per minimą savaitę augo 44 proc. iki 299,3 EUR/MWh (lyginant su 207,6 EUR/MWh praeitą savaitę).
Šiuo metu didmeninės elektros kainų ateities sandoriai numato, kad 2023 m. pradžioje Vokietijoje elektros kaina gali būti apie 325 EUR/MWh, Skandinavijoje – 285 EUR/MWh. Didesnis kainų šuolis prognozuojamas vasario mėnesį, kai elektros kainos Vokietijoje gali pasiekti 360 EUR/MWh.
Šią savaitę elektros gamyba Lietuvoje augo 39 proc., lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 95,5 GWh. Bendroje gamyboje išaugo hidroelektrinių, šiluminių ir kitų šaltinių gamyba. Labiausiai augo būtent šiluminių elektrinių gamyba – lyginant su praėjusia savaite, bendra elektros gamyba šiose elektrinėse augo daugiau nei tris kartus. Tai lėmė veikęs Elektrėnų 9 blokas (KCB). Tai yra didžiausia savaitinė elektros gamyba nuo rugpjūčio 19–25 d., kai gamyba siekė 97,9 GWh.
Importuojamos elektros dalis mažėjo nuo 72 proc. iki 66 proc. viso poreikio. Per Latvijos jungtį importas augo 99 proc. ir siekė 48,7 GWh. Per LitPol Link jungtį importuota 21,7 GWh elektros energijos. Iš Švedijos ketvirtosios zonos (SE4) importas mažėjo 3 proc.
LEA duomenimis, trečią savaitę iš eilės Europoje fiksuojamas gamtinių dujų kainų augimas. Per pastarąsias 3 savaites kainos padidėjo 15 proc. nuo 108 Eur/MWh iki 131 Eur/MWh. Šios savaitės kainų vidurkis lyginant su praėjusia savaite kilo 10 proc. – nuo 119 Eur/MWh praėjusią savaitę iki 131Eur/MWh šią savaitę. Kainų augimą lemia didėjantis vartojimas bei šaltesni orai. Šiuo metu ateities gamtinių dujų sandoriai numato, kad kaina 2023 m. bus apie 130 Eur/MWh.
ES saugyklų dujų kiekis per savaitę sumažėjo 1 proc. Tačiau, lyginant nagrinėjamą savaitę su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išpūtinėjimo srautas iš saugyklų šiemet yra 62 proc. mažesnis nei buvo pernai (atitinkamai vidutiniškai 2171,2 ir 5646,6 GWh/d).
Inčukalnio užpildymas sumažėjo iki 58 proc. (praėjusią savaitę buvo 59 proc.). Per nagrinėjamą savaitę vidutinis išpūtinėjimo srautas iš saugyklos buvo 69,1 GWh/d, kai pernai tuo pačiu metu –119 GWh/d. Tai yra, net 42 proc. mažiau nei lygiai prieš metus.
Lietuvos dujų suvartojimas augo beveik 14 proc. ir siekė 357,99 GWh (lyginant su 314,3 GWh praėjusia savaite). Dujų suvartojimas ir toliau nuosekliai auga nuo lapkričio pradžios, kai pradėjo veikti Achemos gamykla. Šią savaitę įtakos turėjo ir Elektrėnų 9 bloko veikimas.
Į Latviją siunčiamų dujų kiekis per nagrinėjamą savaitę sumažėjo 50 proc. lyginant su savaite prieš tai (per savaitę siunčiamų dujų kiekis siekė 196,33 GWh). Vidutinis dienos dujų srautas į Latviją sumažėjo 57 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 28,7 GWh/dieną. Spalio mėnesį vidutinis dienos srautas į Latviją buvo 58,94 GWh/dieną, o lapkritį – 64 GWh/dieną. Iš Lenkijos dujų srautas augo 30 proc. ir siekė 60,3 GWh. Į Lenkiją dujos nebuvo siunčiamos.
Klaipėdos SGD terminalas veikė 68 proc. pajėgumu (498,15 GWh), iš kurių apie 40 proc. (196,33 GWh) iškeliavo į Latviją.
Baltijos šalyse degalai toliau yra pigiausi Lietuvoje. Per lapkričio mėn. benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,12 Eur/l. Palyginimui, spalio mėnesį Lietuvoje benzino vidutinė kaina didėjo 0,6 Eur/l, dyzelino didėjo 0,14 Eur/l.
Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,615 Eur/l) 15 savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino (1,783 Eur/l).
