Lietuvoje importuota 82 proc. suvartotos elektros, po trečdalį iš Švedijos, iš Latvijos, Estijos ir Suomijos ir iš trečiųjų šalių. Nukritus oro temperatūrai elektros vartojimas Baltijos šalyse išaugo 5 proc. Hidroelektrinių gamyba smuko ketvirtadaliu, o vėjo elektrinių gamyba – beveik du kartus. Šiluminių elektrinių gamyba padidėjo penktadaliu, informuojama pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Skandinavijos prekybos zonoje vidutinė kaina paaugo 12 proc. iki 32 EUR/MWh, o Švedijoje – penktadaliu iki 38 EUR/MWh. Švedijoje vėjo elektrinių gamyba smuko 31 proc., ją iš dalies pakeitė spalio 13 d. visu pajėgumu pradėjęs veikti „Ringhals“ atominės elektrinės trečiasis blokas (1063 MW), o spalio 14 d. – pirmasis blokas (881 MW). Be to, Šiaurės šalyse po planinių remontų ir bandymų pradėjo veikti apie 1,2 GW pajėgumo hidroelektrinių. Aukštesnei kainai įtakos taip pat turėjo Švedijoje 6 proc. padidėjęs elektros suvartojimas.

Pirmadienį, spalio 10 d., Lenkijoje dėl mažos vėjo elektrinių gamybos ir kitų gamintojų pajėgumo trūkumo formavosi itin aukšta kaina. Vidutinė paros kaina siekė 75 EUR/MWh, o maksimali valandos kaina – 284 EUR/MWh. Likusią savaitę Lenkijoje vyravo stiprūs vėjai ir vidutinė vėjo jėgainių gamyba viršijo 1 GW. Didžioji dalis elektros srauto į Švediją, Lietuvą ir Vokietiją vykdavo nakties metu.

Spalio 10–16 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos–Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 34 proc., Švedijos–Lietuvos – 49 proc., o Baltarusijos–Lietuvos – 49 proc. Tarptautinių Estijos–Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 62 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 14 proc., o Lietuvos kryptimi – 40 proc.