„Baltpool“ biržos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėnesiais vėjo elektrinėms skirta daugiau nei 32 mln. eurų, saulės - 24 mln. eurų, o biokuro ir biodujų - daugiau nei 10 mln. eurų paramos. Dar per 23 mln. eurų skirta „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui. Likusi suma teko gamybos balansavimo ir kitiems projektams.
Tarp didžiausių paramos gavėjų - „Lietuvos energija“, Vilniaus šilumos tinklai, „Šilutės vėjo projektai“ bei atliekas deginanti „Fortum Klaipėda“.
Nuo 2010 m. iš VIAP biudžeto atsinaujinančių išteklių energetikos projektams jau išmokėta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui 2010-2018 metais skirta daugiau nei 700 mln. eurų paramos, arba maždaug 44 proc. viso VIAP biudžeto.
Vilniaus šilumos tinklai per 10 šių metų mėnesių gavo daugiau nei 3,9 mln. eurų paramos. Vėjo jėgaines valdančios įmonės „Šilutės vėjo projektai“ gauta parama per tą patį šių metų laikotarpį - beveik 3,9 mln. eurų.
Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“. Jos Klaipėdoje valdomai atliekų deginimo jėgainei per 10 šių metų mėnesių skirta daugiau nei 2,2 mln. eurų VIAP paramos. Praėjusiais metais parama „Fortum“ jėgainei siekė 3,7 mln. eurų, o per visus 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų.
Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 606 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita“ gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.
Tokį pat tarifą, įgyvendinus taikos sutartį su valstybe, atgavo bei nuo spalio VIAP paramą gauna ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic”, kuri tais pačiais 2013 metais laimėjo analogišką aukcioną. „Danpower Baltic“ biokuro elektrinei Kaune už elektros gamybą spalį skirta 111 tūkst. eurų paramos.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų - dotacijos iš VIAP biudžeto.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) jau patvirtino 2019 m. VIAP biudžetą - 99,576 mln. eurų, t. y. 31,5 proc. mažesnį nei 2018 m. - 145,271 mln. eurų.
VKEKK nurodo, kad VIAP lėšų poreikis iš esmės mažėja dėl išaugusios elektros energijos rinkos kainos, kuri mažina VIAP lėšų poreikį atsinaujinančių išteklių gamybai finansuoti, taip pat nenumatytas finansavimas elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimui.
2019 m. VIAP lėšos bus skiriamos remti ir skatinti vietinę gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, taip pat kompensuoti elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, prijungimą prie elektros tinklų.
