Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.
„Elektrum Lietuvos“ teigimu, staigus energetikos produktų ir taršos leidimų kainų šuolis lėmė elektros kainų kilimą ne tik Šiaurės šalyse ir Baltijos regione, bet ir Vidurio Europoje. Elektros kainų augimui „Nord Pool“ regione įtakos turėjo ir turimų Šiaurės šalių atominės elektrinės pajėgumų sumažėjimas iki 80 proc., be to, praėjusią savaitę Šiaurės šalių vandens telkinių lygis toliau mažėjo ir artėjo prie žemiausio lygio per pastaruosius 20 metų.
„Be šių priežasčių, kainų augimui Baltijos šalyse įtakos taip pat turėjo 2 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos, nors srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir buvo 4 proc. didesni nei ankstesnę savaitę“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuvos“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Praėjusią savaitę elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione augo iki 6,6 tūkst. gigavatvalandžių (GWh), gamyba taip pat didėjo, iki 7 tūkst. GWh.
Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę ūgtelėjo 2 proc. iki 492 GWh. Lietuvoje jis didėjo 2 proc. iki 229 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 125 GWh, o Estijoje – 1 proc. iki 138 GWh.
Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 15 proc. iki 249 GWh. Lietuvoje jos augo 21 proc. iki 91 GWh, Latvijoje – 73 proc. iki 55 GWh, o Estijoje gamyba krito 7 proc. iki 103 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 51 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 40 proc., Latvijoje – 44 proc., Estijoje – 75 proc. šaliai reikalingos elektros.