Pranešime spaudai elektros energijos tiekėjo „Enefit“ pardavimų vadovė Žana Klusovskienė paaiškina, kad žemiausias per pastarąjį dešimtmetį elektros kainas rinkoje pavasarį lėmė unikali tam tikrų aplinkybių kombinacija, kuri, vargu, ar vėl gali pasikartoti artimiausiu metu. Dėl to norėdamos užsitikrinti palankiausią elektros kainą įmonės turėtų įvertinti šiuo metu turimus duomenis ir pasirinkti sau tinkančią strategiją.
Žemų kainų priežastis – palankus sutapimas
Anot Ž. Klusovskienės, rekordinį, apie 40 proc., elektros kainų kritimą pavasarį daugiausiai lėmė gamtinės sąlygos ir dėl pandemijos smukusi elektros energijos paklausa. Rekordiškai aukštas vandens lygis Skandinavijos hidroelektrinėse sumažino šiuo būdu pagaminamos elektros kainą, o itin šilta žiema leido sukaupti didesnį gamtinių dujų kiekį – tai padidino iš jų gaminamos elektros pasiūlą.
„Oro sąlygos metų pradžioje buvo išties palankios atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams, o tai reikšmingai padidino elektros energijos pasiūlą ir tuo pačiu sumažino jos kainą. Kitas svarbus faktorius, lėmęs į rekordines žemumas kritusią elektros kainą rinkoje – koronaviruso pandemijos pradžioje dėl įvairių ekonominės veiklos ribojimų ir kitų suvaržymų ženkliai smukęs elektros energijos suvartojimas.
Taigi susidarė ganėtinai unikalios sąlygos, kuomet tuo pačiu metu energijos pasiūla šoktelėjo į viršų, o pasiūla smuko“, – pasakoja Ž. Klusovskienė.
Suvartojimas išlieka stabilus
Anot energetikos ekspertės, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu elektros kainos rinkoje ir vėl ims kristi, kadangi šiuo metu oro sąlygos gamintojams jau nebėra tokios palankios, o energijos paklausa metų pabaigoje praktiškai išliko tokia pati. Ž. Klusovskienės teigimu, bendras energijos suvartojimas Lietuvoje per pastaruosius 9 mėnesius yra beveik nepakitęs lyginant su tuo pat laikotarpiu 2019 metais (atitinkamai 8,5 TWh ir 9 TWh). Be to, ir pats verslas įgijo patirties bei išmoko tvarkytis su esama situacija.
„Įmonės pandemijai šiuo metu yra pasirengusios žymiai geriau nei pavasarį, todėl daugelis planuoja veiklą pilna apimtimi, vėl dėlioja plėtros planus. Valstybės taip pat, regis, nebėra nusiteikusios taikyti tokių griežtų suvaržymų, kokius matėme pavasarį. Dėl to elektros energijos paklausa neturėtų mažėti“, – sako Ž. Klusovskienė.
Kainą didina aplinkosaugos reikalavimai
Dar viena priežastis, kuri artimiausiu laikotarpiu tikėtina darys įtaką kainų kreivės kilimui į viršų, anot Ž. Klusovskienės, yra griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir valstybių taikomi taršos mokesčiai. Jie didina gamintojų kaštus, o tuo pačių ir galutinę energijos pardavimo kainą.
„Kol Europos valstybės pilnai nepereis prie atsinaujinančių išteklių energijos ir nepasieks nulinių anglies dvideginio emisijų, tol specialūs reikalavimai ir mokesčiai turės įtakos galutinei energijos kainai, o šie mokesčiai nuolat didėja. Pavyzdžiui, jei 2017 metais taršos mokestis siekė maždaug 5 eurus už toną, tai šiemet jis svyruoja tarp 25-30 eurų. Dar bent artimiausią dešimtmetį iš atsinaujinančių išteklių gaunama energija viso esamo poreikio nepadengs, tad ir taršos mokesčio dedamoji galutinėje energijos kainoje išliks reikšminga“, – pažymi Ž. Klusovskienė.
Gera taktika – paskirtstyti rizikas
2025 metais planuojamas Lietuvos prisijungimas prie kontinentinės Europos elektros tinklų taip pat turės įtakos energijos kainos augimui. Ž. Klusovskienės teigimu, šiuo metu elektros energijos kainos Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi, tačiau tikėtina, kad po prisijungimo kaina tarp kaimyninių šalių supanašės. Dėl to mūsų šalyje elektros energija turėtų pabrangti, o Lenkijoje atpigti. Prie kainų augimo taip pat greičiausiai prisidės ir naujos jungtys tarp Skandinavijos bei likusios Europos.
Skandinavijos gamintojai turės daugiau galimybių parduoti savo elektrą brangesnėse rinkose, o tai lems kainų augimą ir kitoms šalims.
„Esama išties nemažai prielaidų elektros kainoms artimiausiais metais augti. Dėl to įmonės, kurios pavasarį stebėjo rekordinį 40 proc. kainų kritimą ir dabar laukia panašių rodiklių šiemet, neturėtų turėti didelių vilčių. Be abejo, tam tikri trumpalaikiai kainų svyravimai yra galimi, tačiau ilgesnio laikotarpio tendencija yra kainų augimas. Tad daugeliu atveju įmonėms yra naudinga sutartimis dalį savo poreikio fiksuoti dabartinę energijos kainą, o kitą dalį palikti kintama kaina“, – sako Ž. Klusovskienė.
Svarbiausia – laikytis pasirinktos strategijos
Ekspertės teigimu, verslui taip pat gali būti pravartu paskirstyti rizikas ir dalį elektros energijos poreikio užsitikrinti ilgalaikiais kontraktais. Ž. Klusovskienės sako, jog konkrečios proporcijos gali būti pasirenkamos pagal kiekvienos įmonės individualius poreikius. Be to, dalį energijos poreikio įmonės visuomet gali užsitikrinti iš nepriklausomų šaltinių – pavyzdžiui, saulės jėgainių. Tokia taktika, anot Ž. Klusovskienės, leidžia ne tik optimizuoti energijos kaštus, bet ir didinti įmonės veiklos tvarumą.
„Be abejo, yra ir tokių atvejų, kai įmonės elektros kainų svyravimams nėra jautrios ir gali prisiimti riziką visą energiją pirkdamos kintančiomis biržos kainomis. Svarbiausia – nesiblaškyti ir laikytis pasirinktos strategijos, kurios nauda išryškėja ilgesnėje 2–4 metų perspektyvoje“, – teigia Ž. Klusovskienė.
