Tuo metu „Dalkia“ tvirtina, kad tokių ketinimų neturi, nes čia yra rinkos lyderis.
„Remiantis tuo, kad „Dalkia“ oficialiai savo metinėse ataskaitose yra pareiškusi, kad ji žada trauktis iš nekertinių rinkų ir jau yra pasitraukusi iš Estijos, klausimas, kada „Dalkia“ trauksis iš Lietuvos. Manau, kad tai yra daugiau laiko klausimas“, - kovo pradžioje žurnalo „Valstybė“ surengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje tvirtino jis.
Vėliau DELFI Ž. Mačėnas tvirtino, kad tokį sprendimą galėtų labiau lemti vidiniai grupės tikslai.
„Prancūzijos grupė „Veolia“ grupė, kuriai priklauso „Dalkia“, prieš beveik pora metų oficialiai yra pareiškę, kad trauksis iš nekertinių rinkų. Tai yra daugiau susiję su tuo, kad jie turi labai didelį bankinį įsiskolinimą ir jie parduota turtą nestrateginėse rinkose tam, kad surinktų lėšų sumažinti skolos naštą“, - teigė pašnekovas.
Taip pat jis priminė, kad „Dalkia“ pardavė Talino kogeneracinę elektrinę ir šilumos tinklus.
2012 m. „Veolia“ Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pardavė atliekų tvarkymo verslą. Šiame sandoryje „Veolia Environment“ atstovavo investicinis bankas „SEB Enskilda“, kuriam vadovavo Ž. Mačenas.
Pasak jo, energetikoje ir komunaliniame ūkyje pastebimos tendencijos, kad anksčiau buvo madinga smaigstyti vėliavėles, todėl visos didžiosios kompanijos stengėsi užgriebti kuo plačiau geografiškai, o paskutinių penkių pastarųjų metų tendencija rodo norą koncentruotis į strategines rinkas.
Pasak Ž. Mačėno, nekertinių rinkų apibūdinimas gali reikšti akcijų mažumos paketų valdymą ir šalis, kur apskritai įmonė nemato didelio strateginio intereso.
Kas galėtų būti pirkėjas?
Jis svarsto, kad potencialus viso „Dalkia“ Lietuvoje valdomo turto pirkėjas būtų pati valstybė.
„Prieš porą savaičių buvo priimtas nutarimas, kad valstybės kapitalas turėtų grįžti į centralizuotos šilumos verslą ir naujai daromuose dariniuose turėtų būti bent jau 51 proc. valstybinio kapitalo. Aš galiu pasakyti, kad man būtų labai logiška, jeigu „Dalkia“ išeitų iš Lietuvos, kad valstybė per kažkurią iš jos kontroliuojamų įmonių dalyvautų ir būtų vienu iš potencialių pirkėjų, tai man būtų absoliučiai logiškas žingsnis“, - komentavo Ž. Mačėnas.
Paklaustas, kokia galėtų būti šio verslo vertė, pašnekovas sakė, kad jis turėtų kainuotų šimtus milijonų litų be Vilniaus.
„O Vilnius labai priklausys nuo to, kas nutiks su trečiąja Vilniaus termofikacine elektrine. Jos vertė gali svyruoti nuo nulio iki daug. Bet kuriuo atveju tai yra šimtamilijoninis verslas“, - dėstė analitikas.
DELFI primena, kad Vilniaus savivaldybė, Finansų ministerija, „Lietuvos energija“ ir Vilniaus šilumos tinklai pasirašė ketinimų protokolą dėl trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės rekonstrukcijos.
Planuojama, kad darbus atliks bendra Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ bendrovė, o po jų dujas kūrenanti elektrinė bus pritaikyta biokurui arba komunalinėms atliekoms.
Po rekonstrukcijos elektrinė turėtų būti perduota valstybės valdomai „Lietuvos energijai“. Vyriausybė yra nusprendusi, kad 51 proc. Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo gamyklų akcijų turėtų priklausyti valstybei.
Tvirtina, kad tokių planų neturi
„Dalkia“ komunikacijos vadovas Benoit Bardonas DELFI tvirtino, kad bendrovė tokių planų neturi.
„Informuoju, kad „Dalkia" neketina pasitraukti iš Lietuvos rinkos. „Dalkia" yra pagrindinis žaidėjas šioje rinkoje ir turėtų tokia išlikti“, - atsakyme DELFI tvirtino jis.
DELFI žiniomis apie ketinimus likti Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje Lietuvos premjerui Algirdui Butkevičiui tvirtino ir su juo susitikę bendrovės atstovai.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius taip pat tvirtino girdėjęs apie panašius planus.
„Jų atstovai buvo atvažiavę praėjusiais metais, jie sakė, kad jeigu matytų perspektyvą toliau dirbti čia, jie tokią galimybę vertina. Nemanau, kad galimos kažkokios demonstracijos“, - DELFI komentavo ministras.
Jis vylėsi, kad jeigu bus surengtas konkursas įsigyti dalį naujai planuojamai šildymo įmonės akcijų, kurios daugumą akcijų valdytų valstybė, „Dalkia“ jame dalyvautų.
„Manau, kad dalyvaus visi, kurie norės, nes mes sudarysime tokias sąlygas, kad dalyvautų visi“, - teigė J. Neverovičius.
Valstybės kainų ir energetikos kontrolės duomenimis, tarp nuomos pagrindais veikiančių įmonių didžiausią vartotojų dalį – 38,6 proc. aptarnavo įmonių grupės „Dalkia“ įmonės: „Vilniaus energija“ ir „Litesko“, turinti 8 filialus ir tiekianti šilumos energiją 10 skirtingų teritorijų.
„Vilniaus energijos“ sutartis galioja iki 2017 m., tuo metu Druskininkuose sutartis su „Litesko“ baigsis 2033 m.
