aA
Ekonominės kategorijos – paklausa, pasiūla, kaštai, kaina ir pelnai – yra kaip susisiekiantys indai, kur viską galima labai greitai suskaičiuoti. Dėl galimo biokuro brangimo, tarkim 4-5 eurais už kubinį metrą, jokių stebuklų taip pat nėra, biokuro kainos augimą lemia objektyvios priežastys, taip sako miškininkas dr. Albinas Tebėra.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Biokuro žaliavos – į valias

Mokslininko tvirtinimu, biokuro žaliavos yra pakankamai. Vien perbrendusių baltalksnynų turime apie 16 mln. kub. metrų, o kur dar kiti menkaverčiai medynai, ugdomųjų kirtimų fitomasė, kurios susidaro apie 300 tūkst. kub. metrų kasmet, medienos ruošos bei jos apdirbimo liekanos, taip pat energetinės plantacijos, apie kurias taip svajojome. Deja, vyraujant kainoms, kai biokuro kaštai tampa didesni nei gaunama už žaliavą, niekas neužsiims nei biokuro plantacijomis, nei žaliavos iš medynų ugdomųjų kirtimų ruošimu.

„Kad biokuro kaštai didesni už siūlomą kainą, tai čia tikrai ne žaliavos kiekio problema. Privačiame miškų sektoriuje baltalksnynų prisikaupę daug. Bet situacija dabar maždaug tokia: jei žaliavos ruošėjas baltalksnyną gautų veltui, tada jį perdirbti į kurą apsimokėtų. Tačiau koks miško savininkas jį atiduos už dyka… Iš esmės turi būti įvertinti visos biokuro žaliavos ruošos sąnaudos: medyno auginimo kaštai, medžių iškirtimas, ištraukimas, susmulkinimas. Tai – paprasta elementari artimetika. Šiems duomenims išanalizuoti ir apskaičiuoti realią žaliavos kainą daug laiko nereikia …“ – tvirtina A. Tebėra.

Anot jo, problema ta, kad šilumos gamybos ir jos tiekimo versluose dalis informacijos neaiški, nežinoma, daug emocijų, politikavimo ir triukšmų.

„Miškininkai biokuro energetikos versluose visą laiką buvo „mažieji partneriai“, dirbdavo vos 1-2 eurai už kub. metrą virš kaštų, tai pasiūlos su tokia kainodara nelabai padidinsi. Be to, smulkesnėms privačioms įmonėms, užsiimančioms biokuro ruoša, sunku modernizuotis, surasti lėšų investicijoms. Valstybinėse miškų urėdijose anksčiau buvo kiek kitokia politika – jos iš jėgos pozicijų buvo pastūmėtos ruošti biokurą, nors iš tikrųjų ekonominiai galai dažnai nesueidavo. Paprastai nuostolis buvo dengiamas iš vertingesnės medienos pardavimų, tačiau šitaip neturi būti. Biokuro žaliavos kaina objektyvus dalykas – kaštus galima suskaičiuoti, plius rentabilumas ir tuo visos spekuliacijos turėtų pasibaigti“,- mano ekspertas.

Jis vardija, kad biokuro žaliavos ruošos kaštai ir biokuro kaina didėja dėl šiemet apie 20 proc. brangusios medienos, maždaug tiek pat brangusio dyzelinio kuro bei darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 9,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Biokuro ruošėjams ir kitų miško darbų rangovams vis sunkiau rasti žmonių, ypač kvalifikuotų specialistų, pavyzdžiui, medvežių bei medienos smulkintuvų operatorių. Kad darbininkai iš miškų neišsibėgiotų, reikia atitinkamai ir mokėti, žmones motyvuoti. Nori nenori darbdaviai bus priversti tai daryti.
Energijos išteklių birža „Baltpool“ taip pat antrina, kad biokuro kainos augimą lemia objektyvios priežastys, t. y. auganti dyzelino kaina, didėjantys darbuotojų atlyginimai bei reikšmingai kylanti žaliavos kaina. Gegužės mėnesį vykęs Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių medienos aukcionas antrajam 2018 m. pusmečiui, parodė, kad biokuro pramonėje naudojamų kirtimo atliekų (kirtavietėje) kaina (10,65 Eur/kub.m) pakilo 21 proc., bei 28 proc. pakilo II ir III kaitrumo klasės malkinės medienos kaina (30,03 Eur/kub.m).

Trumpalaikiuose aukcionuose liepą parduodamos medienos kainos pokytis per mėnesį rodo, kad kirtimo atliekų kaina didėjo 27 proc. (17,20 Eur/kub. m.), o II ir III k. malkinės medienos – 9 proc. (31,68 Eur/kub. m).

Priešrinkiminiai triukai?

Kokią įtaką padidėjusi biokuro kaina gali turėti šilumos kainoms? A. Tebėros manymu, drastiškų šuolių neturėtų būti. „Čia jau reikėtų žiūrėti energetikų, t. y. šilumos ruošėjų ir tiekėjų „kiemą“. Nors apie tai neturiu detalios informacijos, kad galėčiau visą kaštų išklotinę padaryti, vis dėlto nuojautos tokios, jog šiame versle ne viskas tvarkoje, kadangi bendroje šilumos kainoje biokuro žaliavos kaina nesudaro nei 25 proc. Matyt, šiuose versluose ne viskas racionalu, per dideli šilumos nuostoliai, o gal ir pelnai didoki,“ – svarsto pašnekovas.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas irgi sako, kad kalbėti, jog biokuras lems šilumos kainų šuolį – neteisinga.

“Tokias spekuliacijas laikau priešrinkiminiais triukais, kai norint padidinti šilumos kainas ieškoma atpirkimo „ožių“. Biokuro kainų augimas nuo 120-130 eurų už toną naftos ekvivalento (tne) iki 170-180 Eur/tne gali lemti šilumos kainos augimą 0,3 – 0,4 euro cento už kilovatvalandę”,- aiškina jis ir pabrėžia, kad biokuras bendroje šilumos kainoje sudaro tik penktadalį kainos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos energija“ Vilniuje įrengs beveik 60 greito elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą (4)

Energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „ Energijos tiekimas...

Vaičiūnas: Lietuvos sutartys dėl JAV SGD importo galimos jau kitąmet (22)

Lietuva jau kitąmet iš Jungtinių Valstijų gali pradėti importuoti suskystintas gamtines dujas (...

Žemos kainos gamtinių dujų rinkose lapkritį stebino investuotojus (21)

Lapkritį rinkos dalyvius stebino netipiškas gamtinių dujų kainų kritimas tiek pasaulinėje, tiek...

Gruodį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dar didėja (19)

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodį yra 5,37 ct/kWh (be PVM) ir, palyginti su...

Atsistatydino „Kauno energijos“ generalinis direktorius (9)

Kol kas nėra oficialaus Kauno miesto savivaldybės pranešimo apie tai, kad jai pavaldžios AB...

Top naujienos

Užkalnis: picas lietuviai valgė jau nuo XIII amžiaus, o žemaičiai – dar seniau (54)

Nelabai kas Lietuvoje dedasi su itališku maistu. Nelabai kas. Kaune, pavyzdžiui, valgyti italų...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (177)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...

Kaip vienas atsitiktinumas ir lemtingos 13 min. išgelbėjo Hitlerį ir pasmerkė visą pasaulį (269)

Daugelis lapkričio 9-ąją laiko lemtinga diena Vokietijai . Tačiau XX a. istorijos kryptį išties...

Darbą nuolatinio pavojaus sąlygomis valstybė vertina 500-700 eurų: net batus per didelius verčia nešioti (559)

48 dydžio batai vietoje reikalingų 46, sena suplyšusi uniforma, kurią reikia pačiam susisiūti,...

Gyvai / LKL rungtynės: „Nevėžis“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (2)

Pralaimėjimą Eurolygos rungtynėse Miunchene patyręs Kauno „Žalgiris“ (12-1) sekmadienio...

Gyvi po žeme: bunkerio anatomija (180)

Bunkeriuose užklupti susisprogdino, nusišovė ar buvo nužudyti tūkstančiai partizanų. Ir visgi...

Čempionų siaubas: pirmą minutę mušęs Slivka patiesė „Celtic“

Vykintas Slivka įspūdingu stiliumi atidarė savo įvarčių sąskaitą šio sezono Škotijos...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Lietkabelis“ (16)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Lietkabelis“. Tiesiogiai iš Utenos.

Iranietė Angelinos Jolie „antrininkė“ Sahar Tabar, siekdama būti panaši į Holivudo žvaigždę, pasiryžo dar vienai nosies operacijai jau pasidarė 50 operacijų (18)

20-metė socialinių tinklų žvaigždė išgarsėjo pareiškusi išgyvenusi 50 plastinių operacijų...

Pirmieji širdies sutrikimų simptomai: kardiologė patarė, kaip galima išvengti ankstyvos mirties (185)

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis . Per...