aA
Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa techniniam scenarijui, dabar svarbu sutarti dėl finansavimo šiam Baltijos šalių saugumui svarbiam projektui, teigia nepriklausomas Latvijos energetikos ekspertas Juris Ozolinšas.
Sinchronizacija, Litgrid

Pasak jo, viena galimų projekto rizikų yra galimi būsimi ginčai dėl kaštų pasidalijimo tarp šalių.

„Tai labai techninis sprendimas ir dar nėra visiškai akivaizdu, kad projektas yra negrįžtamas. Taip, mes turime memorandumus, pasirašytus Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų ir prezidentų. Todėl tikiuosi, kad projektas tęsis. Tai, kas nuspręsta šiandien, yra techninės detalės ir tai neabejotinai turės įtakos projekto kainai (...) Pirmiausia reikia techninių sprendimų, toliau – sąmatos, ir tuomet – finansuotojo. Tai svarbiausia“, – BNS sakė J. Ozolinšas.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, penktadienį pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

Latvijos eksperto teigimu, reikia siekti, kad įgyvendinant projektą nekiltų ginčų nei dėl techninių sprendimų, nei dėl finansų.

„Kritinė situacija susidarytų, jei kas nors paskelbtų, kad turi geresnių sprendimų, tuomet vėl viskas prasidėtų iš naujo, o jeigu dar būtų sulaukta ir politinės paramos tokiems siūlymams – tai rizikinga. Taip pat grėsmę keltų ginčai dėl finansų“, – kalbėjo J. Ozolinšas.

Pasak J. Ozolinšo, vis dėlto Baltijos šalys privalo nepamiršti, kad energetikos infrastruktūra yra ir šių šalių saugumo klausimas.

„Manau, kad tai yra gynybos dalis. Tikiuosi, kad Baltijos šalių politikai tai supranta. Gerai, kad ir Komisija (Europos Komisija – BNS), ir Europos Sąjunga (ES) apskritai tai traktuoja kaip saugumo ir gynybos projektą. Žinoma, nuolat kils įtampų dėl lėšų, nes vieni gali pareikalauti daugiau jų iš ES, kiti sakys, kad jų operatorius (perdavimo sistemos operatorius – BNS) turi mokėti mažiau, bet vėlgi – saugumo sumetimai turi dominuoti. Esu tuo įsitikinęs“, – BNS sakė J. Ozolinšas.

Paklaustas, kokią įtaką sinchronizavimo projektui gali turėti artėjantys parlamentų rinkimai Latvijoje ir Estijoje, jis teigė didelės rizikos neįžvelgiantis, nors visuomet gali rastis kraštutinių pažiūrų politikų.

„Bent jau dėl Latvijos parlamento rinkimų tokių dalykų negirdėjau (...) Tikrai tikiuosi, kad dauguma politikų ir visuomenės sveikas protas nugalės“, – tikino ekspertas.

J. Ozolinšas skeptiškai vertina ir kai kurių ekspertų perspėjimus, esą Rusija gali atjungti nuo savo sistemos, pavyzdžiui, Lietuvos elektros tinklus anksčiau nei jie bus sinchronizuoti su Europa.

„Esu girdėjęs apie tai iš lietuvių ne kartą, bet nemanau, kad tai didelė grėsmė. Mes turime gamybos pajėgumų, jungčių, prieigą prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkų, už ką turime padėkoti ir lietuviams“, – kalbėjo J. Ozolinšas.

Birželio pabaigoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos vadovai Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo. Dokumente nubrėžtos politinės gairės ir preliminarus sinchronizavimo techninis scenarijus.

Penktadienį BEMIP priimtas sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo.

Iki šių metų spalio 11 dienos „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, – neoficialiais duomenimis, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos energija“ Vilniuje įrengs beveik 60 greito elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą (3)

Energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „ Energijos tiekimas...

Vaičiūnas: Lietuvos sutartys dėl JAV SGD importo galimos jau kitąmet (22)

Lietuva jau kitąmet iš Jungtinių Valstijų gali pradėti importuoti suskystintas gamtines dujas (...

Žemos kainos gamtinių dujų rinkose lapkritį stebino investuotojus (21)

Lapkritį rinkos dalyvius stebino netipiškas gamtinių dujų kainų kritimas tiek pasaulinėje, tiek...

Gruodį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dar didėja (19)

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodį yra 5,37 ct/kWh (be PVM) ir, palyginti su...

Atsistatydino „Kauno energijos“ generalinis direktorius (9)

Kol kas nėra oficialaus Kauno miesto savivaldybės pranešimo apie tai, kad jai pavaldžios AB...

Top naujienos

Apklausa: „valstiečiai“ iš balos lipa sausi, kova naudinga dviem partijoms (345)

Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai...

Gydytojai draudžia keisti vaistus dėl galimų pasekmių, o valstybė skatina: beveik 30 tūkstančių ant liepto krašto prie Seimo surengtas piketas (8)

Pernai liepą pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui, beveik 30 000 epilepsija sergančiųjų...

Arūnas Milašius. Vardan pigių malkų prašvilpėme progą sukurti orią valstybę (9)

Kaip tikina valdžia, kitais metais mes negyvensime chaose, nes priėmėme biudžetą. Klestinčios...

Nauja NATO kova su Rusija: įspėja, kad įtampa gali tapti nebesuvaldoma (31)

NATO jau kartą šiais metais išstūmė Rusiją kovoje dėl įtakos buvusiuose komunistiniuose...

Mauricas: Lietuva negaus 500 mln. eurų paramos, nes yra per „pigi“ 0_0 (340)

Ne paslaptis buvo tai, kad nuo 2020 metų Lietuvai mažės Europos Sąjungos (ES) finansinė parama....

Paskelbė turtingiausius šou pasaulio atstovus: turtą uždirbo ir patys, ir pelnė iš santykių (128)

Neseniai pasirodžiusiame žurnale „Top" buvo paskelbti 500 turtingiausių Lietuvos žmonių. Tarp...

„MG Baltic“ byloje Landsbergis pasakojo apie susitikimus su Kurlianskiu atnaujinta 14.28 val. (554)

Teisėjai konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui taiko išskirtines sąlygas, nors šis to...

Kručinskai paviešino tarnyboms įteiktą pareiškimą: toks mokymas mums yra amoralus (850)

Gintaras Kručinskas savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pareiškimą, kurį vakar įteikė...

Iki galo kovojęs Bilis finišavo greta medalio pirmas lietuvis, 50 m nuplaukęs greičiau nei per 21 sek. (2)

Simonui Biliui nepavyko papildyti Lietuvos rinktinės medalių taupyklės Hangdžou (Kinija)...

Tradicinė silkė pataluose: lietuviška ir labai skanu (3)

Šis patiekalas visada labai dailiai papuošia stalą, tai kartu ir užkandis , ir salotos. Silkę...