Kita vertus, jie mano, jog iki metų pabaigos ES atsisakyti 90 proc. rusiškos naftos yra reikšmingas žingsnis.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimanto Mauricas sako, jog ES vadovų sprendimas uždrausti tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importą į Bendriją esminio poveikio naftos rinkai neturės. Jo teigimu, pastaruoju metu ir taip buvo matomos sumažėjusios tanklaiviais į ES importuojamos Rusijos naftos apimtys.
Vis dėlto, ekonomisto teigimu, išimtis „Družba“ naftotiekiu tekančiai naftai ateityje gali sumažinti paskatas Vidurio ir Rytų Europos valstybėms visiškai atsisakyti rusiškos naftos.
Tuo metu politologas Ramūnas Vilpišauskas prognozuoja, jog derybos dėl septintojo sankcijų Rusijai paketo, kuris galėtų apimti ir draudimą importuoti rusiškas dujas, bus dar ilgesnės ir sudėtingesnės.
ES lyderiai antradienio naktį pasiekė kompromisą su Vengrija – jos reikalavimu embargas nebus taikomas naftotiekiu „Družba“ transportuojamai naftai. Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija per „Družbą“ importuoja 65 proc. naftos.
Ž. Mauricas: embargas didelio poveikio naftos rinkoms neturės
„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu, vengiant antrinių sankcijų bei nerimaujant dėl rizikos reputacijai, tanklaiviais į ES importuojamos rusiškos naftos apimtys yra sumažėjusios. Todėl ekonomistas mano, kad naujas embargas esminio poveikio naftos rinkoms neturės.
„Matome, kad pakilo naftos kaina dar truputį, beveik dviem procentais, bet kažkokio didelio šoko, kaip matome, nėra. Didžioji dalis tos grėsmės buvo įskaičiuota ir nemaža dalimi tie srautai vienaip ar kitaip buvo sumažėję“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
Antradienį „Brent“ liepos mėnesio naftos kaina pakilo 1,7 proc. iki 123,78 JAV dolerio už barelį – tai didžiausia nuo kovo 9 dienos užfiksuota kaina. Tuo metu WTI nafta pabrango 3 proc. iki 118,53 JAV dolerio.
Ekonomistui kelia abejonių tai, ar „Družbai“ pritaikyta išimtis ateityje suteiks pakankamai motyvacijos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms visiškai atsisakyti rusiškos naftos.
„Ši išimtis sukuria ne visai teisingas paskatas. Rusijos nafta parduodama su nuolaida (...) Jeigu Vengrija gaus tą naftą su nuolaida, o kitos Europos Sąjungos šalys ją turės pirkti rinkos kaina, tai Vengrija įgis tam tikrą konkurencinį pranašumą ir galės gaminti naftos produktus, parduoti juos rinkos kaina ir taip turėti didžiulius pelnus. Klausimas, ar tada Vengrija turės paskatas ateityje atsisakyti rusiškos naftos. Mano pirminiu vertinimu – ne“, – sakė Ž. Mauricas.
Tuo metu tiesioginis sankcijų poveikis Rusijai, pasak ekonomisto, priklausys nuo to, kaip jai seksis rasti alternatyvius naftos pirkėjus ir perorientuoti rinką, o tai lems, kiek kitos pasaulio šalys norėdamos įsigyti pigesnės naftos rizikuos savo reputacija ir išsigąs antrinių sankcijų.
Ekonomistas neatmeta, jog kai kurios pasaulio šalys bandys apeiti sankcijas – tai, jo teigimu, taip pat parodys jų poveikį.
„Dabar bus kuriamos apėjimo schemos ir joms sukurti reikės landų. Dabar ir pasimatys tas tikrasis sankcijų poveikis. Jeigu tų landų bus, tada Rusijai bendras poveikis nebus toks didelis. Jeigu landų bus mažiau, šalims išsigandus antrinių sankcijų, o Rusijai nepavyks parduoti didesnio kiekio naftos, tuomet kris ir apyvarta, ir Rusijos eksporto lygis“, – teigė Ž. Mauricas.
„Tarkime, Turkija ir Serbija gali importuoti (rusišką naftą – BNS). Gali ir Vengrija dabar importuoti. Tada Vengrija gali kažką pagaminti iš tos naftos ir perparduoti. Ta pati Turkija ar kitos šalys gali perparduoti – jos nėra įvedusios embargo. Taigi, klausimas, kiek jos norės prisiimti reputacinę riziką“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, aukštas naftos kainas gali lemti kiti veiksniai. Ž. Mauricas prognozuoja, jog OPEC toliau reikšmingai nedidinant naftos pasiūlos, o Kinijoje, švelninus karantino suvaržymus išaugsiant naftos paklausai, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos vasarą gali laukti naftos kainų šuolis, galbūt pasieksiantis net 150 JAV dolerių už barelį.
Politologas: kompromisai ir jų paieškos – įprasti ES
Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSMPI) profesorius R. Vilpišauskas sako, kad ES vadovų kompromisas dėl sankcijų rusiškai naftai bei užtrukusios jo paieškos yra įprasti reiškiniai Bendrijos politikoje.
„Tai yra gana įprastas Europos Sąjungai kompromisas ta prasme, kad kai kažkuri šalis akcentuoja, kad jai siūlomas sprendimas gali brangiai kainuoti, tada Europos Sąjungos institucijos ir kitos šalys ieško būdų, kaip įtikinti tą šalį nevetuoti bendro principinio sprendimo. Dažniausiai tai daroma dviem būdais – numatant ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir papildomą finansavimą“, – BNS aiškino politologas.
Pasak R. Vilpišausko, lieka atviras klausimas, kiek laiko truks pereinamasis laikotarpis, per kurį išimtis bus taikoma „Družbai“. Politologo nuomone, šiuo klausimu toliau ir vyks pagrindinės diskusijos.
„Čia irgi įprasta Europos Sąjungos politikoje – jei dėl kažko iki galo dar nepavyksta susitarti, geriau paskelbti apie principinį susitarimą numatant, kad detalės bus susiderėtos vėliau“, – teigė politologas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti importo naftotiekiais, iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES.
R. Vilpišauskas mano, kad šis Vokietijos ir Lenkijos įsipareigojimas didina rusiškos naftos embargo reikšmę.
„Jų suvartojimas yra didesnis negu Vengrijos, Čekijos ar Slovakijos. Metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta apie devyniasdešimt procentų visos importuojamos naftos ir jos produktų – sakyčiau, kad tai vis dėlto reikšminga apimtis“, – sakė politologas.
Bendrija iš Rusijos importuoja maždaug 26 proc. jai reikalingos naftos. Ji buvo kritikuojama, kad toliau moka Maskvai milijardus eurų, nors siekia sustabdyti jos pradėtą karą Ukrainoje.
Derybos dėl septintojo paketo bus sunkesnės
R. Vilpišauskas prognozuoja, jog derybos dėl septintojo ES sankcijų Rusijai paketo, kuriame galėtų atsirasti embargas rusiškoms dujoms, bus ilgesnės ir sudėtingesnės.
„Spėčiau, kad procesas nuo pradžių bus sudėtingesnis, nes pirmiausia bus bandoma aiškiai matyti valstybių narių pozicijas, ypač tų, kurioms gamtinių dujų importo iš Rusijos atsisakymas irgi gali brangiai kainuoti. Pertvarkyti gamtinių dujų infrastruktūrą reikia daugiau investicijų ir laiko lyginant su naftos produktais. Poreikiai investuoti į infrastruktūrą ir su tuo susijusios išlaidos turbūt irgi bus svarbus veiksnys, galintis apsunkinti sutarimą tarp valstybių narių“, – teigė R. Vilpišauskas.
Politologo teigimu, derybos dėl naujojo sankcijų paketo priklausys ir nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos.
„Jeigu Rusija ir toliau taip agresyviai bombarduos rytų ir pietų Ukrainos gyvenvietes, tikėtina, kad bent dalis Europos Sąjungos šalių, įskaitant Baltijos valstybes bei Lenkiją, tikrai kels šitą klausimą dėl septintojo sankcijų paketo ir apie jį bus galvojama“, – teigė R. Vilpišauskas.
Ž. Mauricas mano, kad visiškas rusiškų dujų atsisakymas Bendrijoje galimas tik 2024-ųjų viduryje – apie tokį terminą anksčiau teigė ir Vokietijos vyriausybė.
„Dujų atsisakyti yra sunkiau, nes pagrindinė Europos ekonomika (Vokietija – BNS) yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų. (...) Manau, kad, kaip Vokietija ir pasakė, iki 2024 metų vidurio Europos Sąjunga vis dar priklausys nuo rusiškų dujų. Manau, kad iki to laikotarpio būtų nedidelė tikimybė, kad Europos Sąjungos sugebės šalys susitarti“, – teigė ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, dėl rusiškų dujų embargo Bendrijai anksčiau susitarti būtų galima nebent nustačius pereinamąjį, tačiau jis veikiausiai vis tiek truktų iki 2024 metų vidurio.