Anot T. Janeliūno, nors „Gazprom“ sąlygos neatskleidžiamos, iš lakoniško Energetikos ministro bei prezidentės komentaro galima suprasti, jog šaliai keliami sunkiai įgyvendinami reikalavimai gali būti bandymas spausti Vyriausybę, kad ši atsisakytų savo planų keisti dujų rinką Lietuvoje.
Savo ruožtu R. Staselis pažymi, kad „Gazprom“ kelti naujus reikalavimus Lietuvai – per vėlu: Rusijos dujų koncernas praleido derybų laiką, laukdamas 2012 metų Seimo rinkimų rezultatų. „Prezidentė yra teisi sakydama, kad šis dujų milžinės vengimas derėtis turi savų pasekmių: Lietuva kreipėsi į arbitražą, Europos Komisija baigia tyrimą dėl galimai neteisėtos „Gazprom“ verslo praktikos ES vidaus rinkoje, Lietuvoje baigiamas III ES energetikos paketo įgyvendinimas. Lietuvos pozicijos visais klausimais yra labai tvirtos ir perspektyvios, todėl „Gazprom“ gali priimti tas sąlygas, kurias Lietuva jau pateikė“, – pažymi R. Staselis.
B. Vėsaitė: gyventojai neturės kantrybės tiek mokėti už šildymą
Daliai Grybauskaitei paraginus valdančiuosius paspartinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą ir kuo greičiau mėginti mažinti priklausomybę nuo „Gazprom“, kai kurie socialdemokratai vis tiek nori spartinti derybas su Rusijos dujų koncernu ir mėginti mažinti šildymo kainas dar šį sezoną.
„Pagreitinti dujų terminalo statybos neįmanoma, manau, kad tai – populistinis posakis. Statybos ir taip vyksta greitai“, – tikina A. Mockus.
„Kalbant apie terminalą, norėčiau pasakyti, kad ir atsidarius jam mes vis tiek dujas pirktume už rinkos kainą. Jos nebus fantastiškai pigesnės. Jei išgausime skalūnines dujas, jas taip pat pirksime už rinkos kainą. Ir nereikėtų politikams apgaudinėti žmonių, kad kažkas kardinaliai pasikeis“, – svarsto kitas socialdemokratas – Artūras Skardžius.
Anot A. Skardžiaus, jau šį sezoną žmonės turi gauti dujas už rinkos kainą, taip mažinant ir šildymo išlaidas. Tai, pasak parlamentaro, galima pasiekti tik derantis su „Gazprom“, o Stokholmo arbitražo pagalba gauta kompensacija, A. Skardžiaus įsitikinimu, piliečių nepasieks.
Derybų su „Gazprom“ grupės narė, socialdemokratų eksministrė Birutė Vėsaitė sako nežinanti, ką siūlo koncernas, tačiau yra įsitikinusi, kad tai – tik pradinė pozicija, kuri gali sušvelnėti. „Kadangi artėja šildymo sezonas, o ši Vyriausybė pasižadėjo sumažinti šildymo kainas, aš manau, kad derybos turėtų būti tęsiamos. Aišku, tęsiant III ES energetikos paketo įgyvendinimą. Arbitražo sprendimas geriausiu atveju bus po 2 metų. Nežinau, ar gyventojai turės tiek kantrybės mokėti tokias drakoniškas kainas, kurios kertasi su sveiku protu“, – pažymi B. Vėsaitė.
Nepopuliarus sprendimas padėtų išlošti
Politologo T. Janeliūno teigimu, Vyriausybės noras mažinti dujų kainas – gražus, bet pasiekiamas itin didelėmis nuolaidomis, darant žalą ilgalaikiams interesams. „Įmanoma, kad valdantieji, siekdami populiarumo, pasirinks palankesnį sprendimą ir skubės sutikti su „Gazprom“ sąlygomis, stengdamiesi vykdyti pažadą mažinti šildymo kainas, tačiau galiausiai jie susilauks labai daug kritikos. Niekas nepagirs už tai, kad ilgalaikiai interesai yra aukojami vardan vienerių ar dvejų metų mažesnių dujų kainų“, – sako T. Janeliūnas.
Politologo nuomone, reikėtų pripažinti, kad greitai sumažinti dujų kainas – neįmanoma, nes „Gazprom“, atrodo, nėra linkęs į racionalus kompromisus. Vyriausybės sprendimas neskubėti, anot T. Janeliūno, būtų logiškas, teisingas ir netgi naudingas viešųjų ryšių atžvilgiu: „Norėčiau tikėtis, kad tiek energetikos ministras, tiek premjeras neatsisakys ilgalaikių interesų, o jei matys, kad „Gazprom“ nėra linkęs eiti į racionalesnes derybas, jas nutrauks. Stokholmo arbitražo sprendimas – viena iš tų spaudimo priemonių, kuri, nesurandant kompromiso, būtų situacijos sprendimas išorinėse struktūrose.“
Net ir B. Vėsaitės bei A. Skardžiaus bendražygio socialdemokrato A. Mockaus manymu, valdantiesiems reikėtų pripažinti, jog šį sezoną dujų ir šildymo kainų sumažinti neįmanoma: „Aš nesakau, kad gerai, jog kainų dabar nesumažinsime.Tačiau derybas tęsti reikia žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Kalbant nepopulistiškai, galvočiau apie ilgalaikę perspektyvą, o ne staigius veiksmus“.
A.Mockus: prezidentė D. Grybauskaitė elgiasi nediplomatiškai
R. Staselis pastebi, kad „Gazprom“ bene pirmą kartą sėdo normalių derybų su Lietuva, o šiose pateikė pakankamai kietą poziciją. Tačiau tai, anot apžvalgininko, nėra neįprasta: rusų derybininkai visada taip daro ir, tikėtina, laikosi pozicijos, kad derybose įmanoma pasiekti kompromiso.
Seimo narys A. Mockus tikina, dėl palankesnių sąlygų su „Gazprom“ susiderėti būtų įmanoma, tačiau pernelyg staigūs ir kategoriški prezidentės pareiškimai derybas stumia į aklavietę: „Tai yra nediplomatiška ir panašu į ultimatumą. Tai ženklas ir „Gazprom“, ir žmonėms, kad mes norime dėti tašką. Tačiau derybas, išlaikant tvirtą poziciją, reikia tęsti, jei tai yra įmanoma po tokių pareiškimų.“
Savo ruožtu vienos iš valdančiąją koaliciją sudarančių partijų lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ pareiškė abejąs, ar Lietuvos derybininkų su „Gazprom“ veiklą galima vadinti derybomis: „Aš manau, kad tai yra labiau derybų imitacija. Kiek žinau, derybininkų lygis iš Lietuvos pusės labai žemas. Lietuva siunčia toli gražu ne pačius atsakingiausius ir galinčius spręsti asmenis. Dėl to kenčia ir valstybė, ir valstybės piliečiai.“
