Labiausiai šildymas brango Vilniuje
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad lyginant su praeitais metais gruodžio mėnesį vidutiniškai kainos buvo maždaug 60-80 proc. didesnės. Jis pridūrė, kad atskiruose miestuose padidėjimas labai skiriasi.
„Yra miestų, kur beveik nepadidėjo arba labai mažai padidėjo ir yra miestų, kur beveik 2,5 karto padidėjo. Toks neįtikėtinas kainų šuolis.
Mes turime gal 12 vietų, kur naudojamas tik biokuras, iš esmės gamtinių dujų, kurios lemia didžiausią tą šilumos kainų šuolį, beveik nenaudoja, tai žinoma ir kainų prieaugis tuose miestuose pats mažiausias. Jei kalbėti iš didžiųjų miestų, tai taip Panevėžys ir Kaunas turi mažesnes kainas, ten daugiau biokuro naudojama. Ir priešingai Vilniuje, kur dar daug gamtinių dujų kuro struktūroje, ten tas padidėjimas didesnis.
O pačios didžiausios kainos šiuo metu mažiausiose įmonėse komunalininkuose, kur vien tik gamtines dujas degina ir kadangi gamtinių dujų šuolis buvo neįprastai ar kritiškai didelis, tai atitinkamai ir šilumos kainos ten yra pačios aukščiausios, mažose rajonų savivaldybių įmonėse, kurios degina dujas“, – informavo jis.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) generalinis direktorius Gerimantas Bakanas komentuodamas Vilniaus kainas nurodė, kad miestas neturi daugiau pajėgumų deginti biokurą.
„Vilniuje yra 8 nepriklausomi šilumos gamintojai ir VŠT, ir jų bendras kiekis šiai dienai apie 300 Mwh, žiemos metu reikia apie 600-700 MWh. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, kad laiku nebuvo Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas pastatytas, dėl to ir šiandien susidariusi tokia situacija. Bet vien tik neįgyvendinto projekto negalima kaltinti. Tiesiog yra pasaulyje didelė katastrofa energetikai, jei taip galima sakyti, tai tiesiog tas ir lemia, kad dujų kaina yra 5 kartus išaugusi su praėjusiais metais“, – teigė jis.
G. Bakanas pateikė pavyzdžius, kaip skiriasi šildymo kainos nuo praėjusių metų 50 kv. metrų butui renovuotame ir nerenovuotame name.
„Renovuotame name praėjusiais metais 50 kv. butas mokėjo apie 30-31 Eur, dabar moka apie 75 Eur. Nerenovuotas butas praėjusiais metais mokėdavo apie 47 Eur, dabar šiais metais – 123 Eur.
Tai lyginant net šių metų renovuotą ir nerenovuotą, kaip minėjau, 75 Eur ir 123 Eur, tai irgi labai daug ką pasako, kad renovacija ir kalbos apie ją nėra iš piršto laužtos. Tikrai reikia apie tai susimąstyti“, – teigė jis.
Vilniuje galėjo būti pigiau nei Kaune
G. Bakanas laidoje kalbėjo, kad šiuo metu Vilniaus kogeneracinė dirba 25 proc. pajėgumu ir šį šildymo sezoną jau niekas nepasikeis. Pašnekovo teirautasi, ar jei projektas būtų įgyvendintas, vilniečiai dabar už šildymą mokėtų mažiau nei kauniečiai.
„Taip, tai galėjo įvykti, nes procentaliai žiūrint Vilniuje iš biokuro šilumos būtų pagaminama apie 90 proc. Tai Kaune, jei neklystu, šiai dienai pagaminama apie 88 proc.
VŠT niekaip negalėjo daryti įtakos išoriniams projektams, kurie nėra susiję su įmone. Kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, kuris atėjo į rinką, ir kadangi rinka žinojo, kad atsiras papildomi 230 MWh šilumos energijos iš atliekų ir biokuro, turbūt dėl to niekas iš rinkos dalyvių nėjo į šį sektorių. Reikia atkreipti dėmesį, kad darant tokias investicijas, visi kas investuoja iš karto paskaičiuoja atsiperkamumus ir vertinant, kad tų pajėgumų reikia tik žiemos periodui, tik tiems šaltiems mėnesiams šešiems, tai atsiperkamumas, aišku, pakankamai ilgesnis tampa, nes vasarą tos katilinės praktiškai stovi nenaudojamos. Karšto vandens gamybai praktiškai užtenka vien VŠT turimo biokurinio katilo ir dar vieno ar kelių šilumos gamintojų indėlio“, – teigė jis.
Biokuro kainos turėtų smarkiai nedidėti
Asociacijos LITBIOMA prezidentas, valdybos pirmininkas bei biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcijos pirmininkas Marius Valukynas teigė, kad 2019-2020 metais biokuro kainą lėmė daugiau išoriniai veiksniai: buvo labai padidėjęs biomasės importas, biokuro buvo daug, tad kaina tuomet tapo labai žema. Dėl to dabartines kainas reikėtų lyginti su 2018 metų.
„Dėl to turime sumažėjusį skaičių biokuro įmonių, nes prie tokių kainų tiesiog nebuvo įmanoma išgyventi. Turint omenyje ir šiai dienai, kada darbo užmokestis ir degalų kaina kyla, nerealu biokurą pagaminti už savikainą. Kaip žinia, dabar tas importas yra sumažėjęs ir gana ženkliai. Ta kaina koregavosi, bet aš tik galėčiau palyginti 2018 metus, tai buvo turbūt arčiausiai tas laikas, kada mes galim tą periodą turėti kaip kokį atskaitos tašką, tai kainos nuo 2018 metų grubiai apie 40 proc. tik padidėjo.
Aš manyčiau, kad jis nedidelis, o padidėjimas yra dėl to, kad šiuo metu reikalauja šilumos gamintojai tokio biokuro, kuris gaminamas iš malkinės medienos. Kaip žinia, pas mus Lietuvoje gerai išvystyta plokščių gamyba, tai biokuro gamintojai turi konkuruoti dėl žaliavos. Tas kainų padidėjimas nereiškia, kad biokuro gamintojai dabar kraunasi didžiausius kalnus, net panašumo nėra. Lyginant tuos 2018 m., kada buvo naudojama ir daugiau tos prastesnės žaliavos arba kitaip tariant, jei tos prastesnės žaliavos, ką puikiai naudoja VŠT ar kai kurie nepriklausomi gamintojai, jos būtų bent jau tokiam lygyje sunaudota kaip tada, tai manau, kad tos kainos būtų panašiai kaip 2018 m.“, – teigė jis.
Komentuodamas sumažėjusį biokuro importą iš Baltarusijos M. Valukynas teigė, kad nebūtų buvę galima jaustis ramiai, jog visada turėsime pastovų srautą iš ten.
„Dabar turime tas pasekmes, kai buvo žemos kainos, tiekimo grandinė sutraukyta ir tiesiog prireiks laiko, kad ta tiekimo grandinė atsistatytų“, – pridūrė jis.
Prognozuodamas, kaip toliau keisis biokuro kainos M. Valukynas nurodė, kad jos gali kilti nebent dėl didelės konkurencijos.
„Manau, kad jos (kainos – „Delfi“) laikysis panašiame lygyje. Pas mus daugiausia naudojamas dviejų tipų biokuras šilumos gamybai – tas kuris iš malkinės medienos paruošiamas, dėl kurio žaliavos biokuro gamintojai turi konkuruoti su pramone ir kuo toliau, tuo tas darosi sunkiau. Jei tos pačios tendencijos išliks ir bus norima tik tokio kuro, tai gali visko būti, kad ta kaina ir didės.
Aišku, dar reikėtų įvertinti, kad ir darbo užmokestis ir degalai, viskas kyla į viršų. Mes jau turime šiais metais, turbūt šešta savaitė iš eilės kainų šildymo sezono metu, kai matomas kainų mažėjimas to neva prastesnio biokuro, kuris paruošiamas iš kitų liekanų. Čia viskas iš principo priklausys nuo pirkėjų, nuo šilumos gamintojų, energijos gamintojų, jeigu tas balansas to pigesnio biokuro bus šiek tiek didesnis arba tiesiog sunaudojimas jo padidės, tai biokuro kaina turėtų net mažėti. Tai čia viskas priklauso nuo to, ką pirks ir ką norės“, – situaciją paaiškino M. Valukynas.
Kokių šildymo sąskaitų tikėtis
Gyventojai vasarį ir kovą sulauks dar didesnių sąskaitų už šildymą, nei jau buvo gavę. Ekspertų teigimu, kainas gali šiek tiek sušvelninti ne itin šalti orai.
„Šildymo kainos jau daug nedidės pagal tai kokiomis kainomis perkamas biokuras. Gamtinių dujų, aišku, čia atskira kalba. Tiek sausio, tiek vasario mėn. šilumos kainos gali didėti bent keliais ar keliolika proc., bet turbūt jau nedaugiau.
Problema kita – tais mėnesiais didžiausias šilumos suvartojimas, daugiausia kWh mūsų pastatai suvartoja ir, kai dauginame tas kainas iš šilumos suvartojimo, tai šildymo sąskaitos būna vis tiek pačios aukščiausios sausio ir vasario mėnesiais. Tai neišvengiama ir tam reikia ruoštis.
(…) Priklausys nuo klimatinių sąlygų, negalime prognozuoti, kokia bus žiema. Iki šiol sausio mėnuo buvo gana švelnus todėl šilumos suvartojimas nėra labai didelis, duok Dieve, kad taip būtų iki žiemos galo“, – teigė V. Lukoševičius.
G. Bakanas pridūrė, kad vilniečių didesnėms sąskaitoms įtakos turės pirktos brangesnės dujos.
„Skaičiuojame, kad bus didėjimas. Labai priklauso iš tikrųjų ir nuo klimatinių sąlygų, kokios bus temperatūros. Pas mus toks reguliavimas, kad mes savo klientams išstatome sąskaitas ir skaičiuojame dujų kainą, kuri buvo prieš du mėnesius. Tai pavyzdžiui dabar, kai mūsų klientai gavo gruodžio mėnesio sąskaitas, tai jose buvo įtraukta spalio mėnesio dujų kaina – ji buvo apie 66 Eur. Kai gaus sausio mėnesio sąskaitas, bus skaičiuojama dujų kaina, kuri buvo lapkričio mėnesį ir lapkričio mėnesį ji buvo 81 Eur“, – nurodė jis.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) skelbė, kad sausio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,55 ct/kWh (be PVM). Palyginus su gruodžio mėn., kilovatvalandės kaina didėjo 12,86 proc., per metus (2022 m. sausis / 2021 m. sausis) – kilovatvalandės kaina didėjo 78,07 proc.
Kaip paskelbė VERT, tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. už šilumą mažiausiai moka Panevėžio, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Nurodoma, kad didesnes kainas sausį lėmė brangusios gamtinės dujos ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina.
VERT taip pat informuoja, kad visoje Lietuvoje sausio mėn. už šilumą mažiausiai moka UAB „Tauragės šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai (4,50 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (15,53 ct/kWh su PVM).
Pritartų PVM mažinimui
Kiek anksčiau pasirodė žinia, kad Vilniuje socialdemokratai siūlo laikinai centralizuotam šildymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. Šią savaitę paaiškėjo, kad apie PVM mažinimą svarsto ir Vyriausybė.
Tiesa, kaip žiniasklaidai tvirtino šaltiniai, svarstoma sumažinti dabar galiojantį lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų visoje Lietuvoje.
„Aš tam siūlymui pritarčiau. Tai efektą duotų. Tiesa, tas efektas bendrąja prasme nebūtų labai didelis, bet esant tokiai krizinei situacijai tai kiekvienas euras, manau, yra svarbus“, – reaguodamas į socialdemokratų siūlymą sakė G. Bakanas.
„PVM ir taip centralizuotam šildymui sumažintas, taikomas 9 proc. PVM. Jeigu jis būtų nulis, tai reikėtų kalbėti ne apie Vilnių, o bendrai apie centralizuotą šildymą. Logikos ir argumentacijos yra, kodėl centralizuotas šildymas turi būti labiau žmonėms prieinamas, nes jie neturi pasirinkimo“, – reagavo V. Lukoševičius.
G. Bakanas taip pat primena, kad gyventojai, kuriems finansiškai sunku dėl padidėjusių šildymo sąskaitų gali kreiptis į savivaldybės socialinių išmokų skyrių, VŠT klientai gali atidėti mokėjimus, juos išdėlioti nuo 6 iki 18 mėn. laikotarpyje. Jo teigimu, susisiekti verta būtų ir su namo administratoriumi.
„Įmonė nėra atsakinga už tai, kas yra namo viduje, tai yra namo administratoriaus atsakomybė. T.y. šilumos punkto atnaujinimas, nes kaip pavyzdys, efektyvesnis geriau veikiantis šilumos punktas gali sutaupyti 15-20 proc. sąskaitos. Tai dideli pinigai ir kartais mūsų klientai galvoja, kad už tai atsakingi VŠT, bet šilumos tinklai tik iki namo sienos patiekia šilumą, viskas, kas namo viduje, jau yra namo administratoriaus atsakomybė. Šioje vietoje galbūt reikia būti reiklesniems ir daugiau klausimų kelti namo administratoriams, kad jie atnaujintų, investuotų į tuos šilumos punktus, kurie sąskaitos prasme turėtų nemažą efektą“, – teigia G. Bakanas.
Kalbant apie kainas ateityje V. Lukoševičius nurodė, kad yra aiški tendencija visoje Vakarų Europoje – pereiti prie išteklių, kurie iš viso nieko nekainuoja.
„Tai saulės, žemės energija, atliekinė energija iš pramoninių procesų, nuotekų, kurie šalia biokuro, kurio kiekis turi sumažėti ir atitinkamai kainos nukristi, kuris gali būti pagrindas to konkurencingo centralizuoto šildymo, kuris žalias ir efektyvus. Tada jis konkurencingas prieš kitas alternatyvas, prasideda masto ekonomijos efektas, daugiau vartotojų prisijungia ir sumažina pastoviųjų kaštų dalį.
Mes ir tuo keliu einame, bet tai didelės investicijos. Dar neatsipirkus biokuro katilams reikėtų investuoti į naujus sprendimus, saulės jėgaines ir t.t. Kad sumažintume tas investicijas laukiame europinės paramos, kuri netrukus prasidės ir įmonės ruošia projektus, kad šalia tų turimų išteklių, kai pilnai turėsime atsisakyti iškastinio kuro, gamtinių dujų, ir šalia biomasės naudoti tuos vadinamus nulinės kainos išteklius, kas garantuotų stabilią ekonomiką, stabilias šilumos kainas ilguoju laikotarpiu, kad nereikėtų priklausyti nuo geopolitinių procesų“, – teigė jis.
