„Nuosmukis galėtų būti, jei būtų toks pats ekonominis nuosmukis ir toks pats visuomenės užsidarymas, kuris darė tiesioginę neigiamą įtaką žmonių judėjimui ir degalų suvartojimui, – Eltai teigė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. – Jei pasaulyje naftos paklausa apskritai vienu metu buvo sumažėjusi daugiau nei 20 proc., pagal naujausius duomenis rugsėjį naftos paklausa buvo apie 5 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai ženklas, kokiu pajėgumu dirba ekonomikos“.
Vis dėlto, jo nuomone, tokio pačio masto ekonomikos uždarymo neturėtų būti.
„Visų akys dabar krypsta į tai, kaip elgsis OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių organizacija – ELTA) valstybės, nes jie pagal susitarimą turėjo sumažintą naftos gavybą, paskui buvo etapais sudėliotas naftos gavybos didinimas. Vienas toks etapas bus nuo sausio 1 dienos, kai turėtų OPEC+ šalys pakelti naftos gavybą. Dabar vyksta diskusijos, ar tikrai tai reikia daryti“, – sakė ekonomistas.
Jei tai įvyktų, tikėtina, kad būtų suduotas smūgis naftos kainai. Dėl šios priežasties, T. Povilausko manymu, gali būti susitarta pratęsti dabartinį mažesnį naftos gavybos lygį.
Ekonomistas prognozuoja, kad žymesnio naftos kainos augimo artimiausiu metu neturėtų būti.
„Nežinau, ar yra buvęs toks laikotarpis istorijoje, kad naftos kaina pusę metų juda tarp 40-45 JAV dolerių. Rinkos subalansavimas yra įvykęs, nors paklausa ir sumažėjusi, bet ir gavyba yra stipriai sumažėjusi. Jeigu ekonomikos užsidarymo nebus, tai mūsų grupėje galvojame, kad naftos kaina turėtų būti panaši ar net šiek tiek didesnė nei dabar, 40-50 JAV dolerių už barelį lygį. Aišku, nesitikime, kad naftos paklausa sugrįš į praėjusių metų lygį iki 2022 metų“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad nors pasaulis dar nėra visiškai užsidaręs dėl pandemijos, tačiau spaudimas naftos kainai didėja.
„Nepaisant karantinų, pasaulis vis dar šiek tiek juda, nes per pirmą karantiną buvo praktiškai viskas sustabdyta. Be abejo, ribojimų daugėja, spaudimas naftai didėja, kaina išlieka labai stabili. Ji stabili, nes buvo pasiektas susitarimas tarp pagrindinių dalyvių, JAV, Rusijos ir Saudo Arabijos, po kurių naftos kaina atsistatė iš neregėtų žemumų. Tai reiškia, kad naftos kaina yra ne visiškai rinkos kaina dėl atvirai demonstruojamo kartelinio susitarimo OPEC pusėje“, – teigė M. Dubnikovas.
„Spaudimas, be abejo yra, nes vis daugiau valstybių eina į karantiną, ypač Europoje, ir Prancūzija, ir greičiausiai Ispanija keliaus į karantiną stipresnėmis apimtimis, Vokietijoje turbūt taip pat laukia neišvengiami sprendimai. (...) Euras labai sustiprėjo dolerio atžvilgiu ir, nors nafta išlieka stabili, mums ji atpigo, tai matyti ir degalų kainose šiek tiek“, – tęsė finansų analitikas.
Tačiau, jo nuomone, su naftos vartojimo augimu perspektyvų daug nenusimato.
„Kainai iš esmės padeda šaltasis sezonas artėjantis, nes praėjusį kartą, kai buvo karantinas, iš šaltojo sezono išėjome. Šiaurės pusrutulis yra pagrindinis naftos vartotojas, nes ten yra kone visos pagrindinės pasaulio ekonomikos sukoncentruotos. Žiemos atėjimas didina iškastinių angliavandenių poreikį ir tai kainą šiek tiek aukština“, – sakė M. Dubnikovas.
Jis prognozuoja, kad naftos kaina greičiausiai nekils, o spaudimas jai leistis bus natūralus.
„Bus matyti, kaip vystysis virusas. Investuotojai išties gali atsigręžti į naftą ir ją bandyti smukdyti žemyn. Stabilumas šiuo atveju yra labai trapus. Kaina, tikėtina, nedidės su didesne tikimybe, kad ji gali būti spaudžiama žemyn. Stabilumas laikosi ant susitarimų tarp šalių ir užtenka, kad jei nors viena šalis mirktels ir nutars pasiimti daugiau naftos, tai tokiu atveju vėl galima įsivelti į kainų karą, kurį matėme prieš pusmetį“, – teigė M. Dubnikovas.
JAV naftos kaina balandį buvo kritusi iki rekordinių žemumų. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina buvo kritusi net žemiau nulio dolerių ribos, nes dėl koronaviruso protrūkio įvestas karantinas ir kelionių apribojimai smarkiai sumažino naftos paklausą pasaulyje.
