Jie kartu pataria Europai neapsigauti dėl būsimojo šaltojo sezono – Rusija tebeturinti svertų ir galimybių pateikti staigmenų dujų rinkoms, o ateinanti žiema gali būti labai šalta.
„Dabar rinka mano, kad kita žiema dar toli, todėl jaučiasi patogiai, esą daug laiko užpildyti rezervams (...). Esu tikras, kad Rusija pasistengs, jog metų pabaigoje dujų saugyklose bus labai nekomfortiškas dujų lygis. Tad šių metų pabaigoje yra rizika turėti mažus rezervus“, – antradienį internetiniame renginyje kalbėjo SEB grupės vyriausiasis žaliavų rinkų analitikas Bjarne Schieldropas.
Paprašyti įvertinti Rusijos reikalavimą, kad Europa už dujas mokėtų rubliais, analitikai svarstė įvairius variantus, tačiau konkretų atsakymą pateikti buvo sunku.
SEB grupės žaliavų rinkų analitikas Ole R. Hvalbye mano, kad tai yra tiekimo sutarčių sąlygų pažeidimas. Jo kolega savo ruožtu teigė, jog tai gali būti tam tikras galios gestas.
„Buvo truputį juokinga klausyti. Vis dar importuojame gamtinių dujų iš Rusijos ir ji trumpuoju laikotarpiu turi pranašumą: jie yra tiekėjai energijos, kurią naudojame ir nesuradome technologinio sprendimo pakeisti šią situaciją. Rusija gali skelbti sąlygas tiems kontraktams (...).
Nežinau, kiek tai (Rusijos reikalavimas – red.) reikšminga, bet tai yra galios demonstravimo gestas. Na, ir turbūt tuomet Europa bus priversta pirkti rublius iš Rusijos bankų ar šios šalies centrinio banko ir paremti rublį“, – analizavo B. Schieldropas.
Jis kartu spekuliavo, kokia prasmė reikalauti, kad Europa pirktų rublius ir tokiu būdu perduotų eurus Rusijos centriniam bankui, užuot tiesiog pirkusi dujas eurais.
Trečiadienį Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė kancleriui Olafui Scholzui, jog atsiskaitymai už dujas gali tęstis eurais, pranešė ELTA. Tačiau jau ketvirtadienį V. Putinas paskelbė, kad „nedraugiškos“ šalys, įskaitant visas ES nares, nuo balandžio mėnesio turės atsidaryti sąskaitas rubliais "Gazprombanke", idant galėtų atsiskaityti už tiekiamas dujas.
Kalbėdamas apie Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos B. Schieldropas teigė, kad neįmanoma nuo to pabėgti pernakt, tačiau Europoje stebimos „agresyvios“ pastangos įgyvendinti šį tikslą.
„Šita „energetinė santuoka“ baigiasi ir judame į antrąjį Šaltąjį karą tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Ir santykiai nutraukiami ne tik energetikos sektoriuje (...). Abi pusės statosi „geležinę uždangą“. Manau, kad mūsų laukia 20-30 metų naujo Šaltojo karo. Tam, kad Europa galėtų vėl derėtis su Rusija, turbūt turės atsirasti toje šalyje naujas lyderis“, – sakė ekspertas.
Jis pastebėjo kardinalų energetinės strategijos Europoje pokytį: jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai, klimatui ir nedaug kam terūpėjo energetinis saugumas, dabar – viskas kitaip.
„Dabar jau, bent kuriam laikui, neberūpi aplinka – ja ketinama pasirūpinti vėliau. Jūs dabar galite deginti anglį, senas padangas, atliekas – jeigu tik tai nėra iš Rusijos. Tad manau, kad tai bus labai agresyvus pasitraukimas nuo Rusijos“, – kalba SEB grupės analitikas.
Anot jo, Europoje bus skiriamos didžiulės subsidijos žaliajai energetikai taip patenkinant energijos poreikį.
„Toks įspūdis, kad energetika tapo gynybos biudžeto dalimi. (...) Taigi, bus didelis pagreitis atsinaujinančioje energetikoje, tačiau kartu – planai Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje branduolinės energetikos atžvilgiu“, – kalbėjo B. Schieldropas, svarstydamas, kaip seksis Vokietijai atsisakyti branduolinės energetikos.
SEB grupės analitikai pristatė ir savo požiūrį, kokio lygio turi būti energijos kainos, kad taptų nepakeliamos pasaulio arba, šiuo atveju, Europos ekonomikai.
„Trumpuoju laikotarpiu kainos gali kilti bet kiek, tačiau vidutiniu laikotarpiu jos turi nukristi iki lygio, kurį vartotojai gali sau leisti. Štai kodėl nurodėme apie 200 JAV dolerių už barelį naftos ekvivalentą arba 100 Eur už megavatvalandę (MWh) už gamtines dujas.
Tai turbūt yra „lūžio taškas“, iki kurio Europos ekonomika dar gali pakelti tokias energijos kainas“, – kalbėjo B. Shieldropas.
Konferencijos prelegentai nusistebėjo, kaip karo apimtoje Ukrainoje tebeveikia dujų tiekimo iš Rusijos magistralės.
„Jeigu susprogdintų „Brolybę“ (dujotiekių sistema iš Rusijos per Ukrainą į Vakarų Europą – red.), tuomet matytume gamtinių dujų šuolį iki 200 Eur už MWh, bet vėlgi: kainoms būtų sunku išsilaikyti tokio lygio, nes tai sunaikintų paklausą ir nustumtų ekonomiką į recesiją“, – aiškino B. Shieldropas.
Jis pabrėžė, kad tiksliai sunku pasakyti, kur yra „skausmo slenkstis“ Europai mokėti už energiją, nes pateikti skaičiavimai remiasi ankstesnėmis tendencijomis. Bet ekspertas sutiko su prielaida, kad analogiškai dujų ir naftos kainoms, ta riba elektrai gali būti apie 200 Eur už MWh. Analitikai prognozuoja, kad vidutiniškai elektra Europoje turėtų kainuoti 80 eurų už MWh.
Dujų kainos ilgalaikėje perspektyvoje, net ir sumažėjusios, vis tiek bus aukštokos. Ekspertai prognozuoja, jog Europa dabar aktyviai konkuruos dėl dujų net ir aukštesne kaina, tuo metu Azijos šalys nesibodės vėl naudoti anglis.
„Mes dabar agresyviai perkame (suskystintas gamtines dujas, SGD – red.), ką galime rasti pasaulio rinkose. Dabar kaina ne tiek ir svarbi (...) Azija sakys „gerai, jeigu norite mokėti tokią kainą, tai (dujos) jūsų“. Kovosime dėl SGD ir kitą žiemą“, – sakė B. Schieldropas.
Jis prognozuoja, kad kitų metų pradžioje dujų kaina turėtų siekti 60 eurų už MWh, o naftos barelio – 120 JAV dolerių.
„Tokia kaina yra tai, ką ekonomika gali pakelti, nors tai yra gal triskart brangiau nei įprasta kaina. Ateities kainos neatrodo tokios absurdiškos, turint omenyje, kad Europa atsisako savo didžiausio energijos išteklių tiekėjo (Rusijos) ir eina į pasaulio rinką“, – sakė B. Schieldropas.
Anot jo, nors Rusija dabar tiekia mažiau dujų į Europą, tačiau šalis pajamų neprarado, nes išaugo dujų kainos.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis teigia, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje tapo akivaizdu, jog pigios energijos laikai baigėsi, o poreikis užsitikrinti ilgalaikį energetinį saugumą tapo ypač svarbus daugeliui Europos Sąjungos šalių ir bendrovių.
„Galime pasakyti, kad šios aplinkybės sukurią netikrumą, nematytą dešimtmečius. Šis netikrumas pasireiškia ypač aukštomis elektros kainomis, siekiančiomis 200 Eur už megavatvalandę (...). Panašios tendencijos stebimos ir naftos, ir dujų atžvilgiu. Tai didžiulis iššūkis kompanijoms ir visuomenei adaptuotis prie tokių pokyčių“, – sakė V. Juzikis.
Portalo oil-price.net duomenimis, „Brent“ rūšies nafta ketvirtadienį kainavo apie 113 JAV dolerių už barelį. „Nord Pool Spot“ birža skelbia, kad vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 151 Eur už MWh. Nyderlandų TTF indekso reikšmė dujų prekybos sandoriams gegužei siekė 110 Eur už MWh.
