Apie tai Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) pasėdyje ketvirtadienį pranešė EK Generalinio energetikos direktorato vienas vadovų Klausas Dieteris Borchardtas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Anot ES leidinio „EUObserver“, EK pripažįsta, jog dabar negali sustabdyti su ES energetinio saugumo strategija nesuderinamu laikomo „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą, nes 2009 metais patvirtinta ES dujų direktyva, kuri yra Trečiojo energetikos paketo dalis, netaikoma dujotiekiams į ES per jūrą iš trečiųjų šalių.

Dabar tokių dujų jungčių į ES yra penkios: „Nord Stream“ iš Rusijos į per Baltijos jūrą iki Vokietijos, „Greenstream“ iš Libijos per Viduržemio jūrą iki Italijos, „Maghreb Pipeline“ iš Alžyro per Maroką iki Ispanijos, „Medgaz“ taip pat iš Alžyro iki Ispanijos, „Transmed“ iš Alžyro per Tunisą iki Italijos. Šį sąrašą gali papildyti dar du dujotiekiai – „Nord Stream 2“ ir „Galsi“, kuris iš Alžyro per Viduržemio jūrą būtų tiesiamas iki Italijos.

„Būtent dėl šios priežasties Europos Komisija ketina nedelsdama likviduoti tokį neapibrėžtumą. Tikėtina, kad per mėnesį bus pateiktos teisės aktų pataisos dėl bendrų taisyklių taikymo ir į Europos dujų rinką nukreiptiems vamzdynams“, – ITRE posėdyje kalbėjo K. D. Borchardas.

„Šios pataisos sukurtų neginčytiną teisės aktų paketą, kuris bus taikomas ir „Nord Stream 2“ projektui. Mūsų prioritetas – sukurti gerai diversifikuotą bei konkurencingą dujų rinką. Mes suprantame, kad „Nord Stream 2“ su šiuo prioritetu nesuderinamas. Mes nesutinkame su „Gazprom“ arba kai kurių Bendrijos narių nuostatomis, kad tie 55 mlrd. kubinių metrų yra tiesiog papildomos apimtys. Mes tai laikome tiekimo krypties pakeitimu. Komisijai labai svarbu, kad šis dujotiekis veiktų aiškaus teisinio reguliavimo rėmuose“, – pabrėžė K. D. Borchardas.

Pagal „Gazprom“ inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas šio vamzdyno gijas. Jas planuojama pradėti tiesti ateinančių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Būtent tada baigs galioti „Gazprom“ ir Ukrainos dujų tranzito sutartis.

Tarp „Gazprom“ partnerių šiame projekte – Vokietijos energetikos kompanijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.

„Nord Stream 2“ sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo. Šį projektą jos laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Jei „Nord Stream 2“ projektas žlugtų, tai nebūtų precedento neturintis Rusijos dujų giganto tikslų Europoje fiasko atvejis.

2014 metų pabaigoje Rusija, apkaltinusi Europos Komisiją dirbtinai trukdžius tiesti dujotiekį „South Stream“ per Juodąją jūrą į Bulgariją, aplenkiant Ukrainą, nutraukė jo įgyvendinimą. Tačiau netrukus buvo anonsuotas kitas dujotiekio projektas „Turkish Stream“, kuriuo rusiškos dujos Europą, aplenkiant Ukrainą, pasiektų per Turkiją. Šiuo metu šį projektą „Gazprom“ labai sparčiai įgyvendina.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)