Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis LNK kalbėjo dar nepastebintis parduotuvėse mažėjančių lankytojų srautų.
„Rugsėjį palyginus su praėjusiu metų rugsėju, šiemet turėjome daugiau pirkėjų. Prisiminus praėjusius metus – buvo tikrinami galimybių pasai, todėl srautai buvo sumažėję“, – pažymi jis.
Paklaustas, ar iš šiandienos situacijos išloš pirkėjai, nes galbūt dėl konkurencijos prekybos tinklai bandys kuo daugiau jų pritraukti ir vilios akcijomis, verslininkas viskas priklauso ne tik nuo prekybos tinklo valios.
„Ir taip, ir ne, bet kokiu atveju yra kainų savikaina. Jei sudedamosios kainos dalys nemažės, abejoju, ar pačių prekių kainos mažės. Paprastai būna taip: kai krenta vartojimas, pradeda kristi visų grandžių savikainos, ne tik, kad prekybos tinklas sumažina prekių kainas, bet ir gamybininkai sumažina, ir energetikai sumažina kainas.
Tačiau galiu drąsiai pasakyti – arba yra daug pinigų, bet nėra dirbančiųjų, nėra prekių ir t. t., arba atvirkščiai – nėra pinigų, bet yra daug darbuotojų, daug prekių, visko yra. Labiausiai norėtųsi gyventi pusiausvyros laikotarpiu“, – dėsto D. Dundulis.
„Neseniai turėjome kraštutinumą, kai turėjome daug pinigų, bet trūko butų, automobilių, visko, dabar greičiausiai einame link to, kad bus visko, bet nebus pinigų“, – svarsto jis.
Vis dėlto, jo teigimu, egzistuoja tikimybė, kad prekių kainos kris.
„Jei tiekėjams žaliavos pigs, energetika pigs, tai tikrai mažės (kainos – red.), bet kaip taisyklė – kai paklausa krenta, tai visos grandinės pradeda mažinti. Tikimybė, kad kris kainos – tikrai egzistuoja“, – pabrėžia jis.
Daugiausia galvos skausmo šiuo metu kelia augantys energetiniai kaštai. Elektros sąskaitoms dengti atitenka kone visas „Norfa“ parduotuvių pelnas.
„Jei normaliais laikais vien tik „Norfa“ už elektrą mokėjome 400 tūkst. eurų, o dabar sąskaitoje – 3 mln. eurų, tai grubiai mėnesiui 2,6 mln. eurų arba iš savo pelno, arba turėtume kainas pakelti. Vidutiniškai 12 mln. eurų metinio praradimo gali būti. Tai – praktiškai visas pelnas“, – LNK kalbėjo D. Dundulis.
Vis tik elektra pinga, pastebi verslininkas.
„Jei rugpjūtį elektros kaina buvo 48 centai už kilovatvalandę, rugsėjo vidutinė kaina – 36 centai, tai 25 proc. kaina jau žemesnė. Žiūrėjau spalio pirmų keturių dienų duomenis – 27 centai už kilovatvalandę. Labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad Vyriausybės pastangomis kaina pradėjo mažėti“, – sako jis.
Tačiau jis patenkintas tik rezultatu, o ne Vyriausybės pastangomis.
„Mano nuomone, elektros kaina rinkoje turėtų būti 8-15 centų už kilovatvalandę. Pirmiausia reikia išskaidrinti visą šį procesą – tada atsiras aiškumas, kur visi pinigai nueina ir t. t. Visa energetinė sistema šuo metu apauga gandais. Manau, kad Vyriausybei nepalanku slėpti visą procesą, nes kuo ilgiau slėps, tuo ilgiau bus apauginta gandais, kartais jie nebūna teisingi. Girdžiu tokių gandų, kad rusiškas kapitalas dalyvauja. Aišku, tai tik gandai. Tai norėtųsi to paneigimo“, – atkreipia dėmesį verslininkas.
Jis turi ir daugiau kritikos dėl situacijos energetikos sektoriuje ir raginimų verslams ir gyventojams elektrą gamintis patiems.
„Gal ir teigiamas pasakymas, kad galime pereiti prie feodalinio ūkio, kai viską pasigaminame patys, tačiau man energetikams belieka pasiūlyti pasigaminti patiems dešrą ir duoną, pasistatyti parduotuves. Kiekvienas galime pradėti daryti po daug darbų po truputį. Manau, turi būti specializacija, kiekvienas turime daryti tai, ką mokame geriausiai.
Šiuo metu teigiama, kad eikite į laukus, užsiauginkite grūdus, juos susimalkite, pasigaminkite elektrą ir t. t. Tai – neteisingas kelias, energetikai užsiiminėja energetika taip, kad neturėtume problemų“, – akcentuoja jis.
Visas LNK video:
