aA
Svarbiausias 2020-ųjų projektas Lietuvos dujų sektoriuje bus dujotiekio su Lenkija (GIPL) statybų pradžia, teigia BNS apklausti ekspertai. Be to, svarbus bus ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo kaštų tolesnis optimizavimas, didėjanti dujų kaip pereinamojo į žaliąją ekonomiką kuro svarba.
GIPL jungtis
GIPL jungtis
© DELFI / Rimas Pocius

Dujotiekio su Lenkija statyba

500 mln. eurų bendros vertės dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos turi būti pastatytas per dvejus metus. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas jį įvardija tarp didžiausių šių metų Lietuvos energetikos prioritetų.

„Kas bus naujo ir kokybiškai svarbaus įgyvendinant strateginius projektus, tai pirmiausia paminėčiau, kad 2020 metais bus pradėta Lietuvos-Lenkijos dujų jungties statyba“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas mano, kad GIPL turėtų būti vienas didžiausių Lietuvos energetikos uždavinių šiemet. Turint omenyje, kad 2019 metais baigtas tiesti Estijos-Suomijos dujotiekis „Balticconnector“, tai techniškai įgalintų dujų rinką.

„Svarbu pabaigti GIPL, ypač turint omenyje, kad jį kankino viešieji pirkimai, – tai kaip svarbiausią aš išskirčiau mūsų dujotiekį su lenkais (...). GIPL pabaigtų mūsų įsijungimą į kontinentinės Europos sistemą, įgalintų Lietuvą mąstyti smarkiai plačiau dujų rinkos prasme“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius R. Švedas.

Atrenkant GIPL rangovą neišvengta nesklandumų, o sutartis su konkurso laimėtoja „Alvora“ gruodžio pabaigoje pasirašyta kitai konkurso dalyvei tebereiškiant pretenzijas.

„Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“ sausį jau turėtų pradėti darbus Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Plieninius vamzdžius 165 km ilgio vamzdynui iki Lenkijos sienos tieks konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė „Izostal“.

R. Švedas teigia, kad dujotiekis su Lenkija yra svarbi grandis sujungiant Baltijos regiono dujotiekius su žemynine Europa, o nauja infrastruktūra suteiktų ir paskatų vystytis rinkai.

„Iš karto kitaip pozicionuotųsi Lietuva ir visas regionas, mąstant netgi apie santykius su Baltarusija, su Ukraina, nes mes turėtume iš esmės kitas technines galimybes išnaudoti dujų rinką. Turėtume ir SGD (terminalą – BNS), ir jungtį, ir tuomet, manau, kad ir rinkai, kuri vis dar po truputį įsilinguoja, tai būtų stimulas gal netgi suaktyvėti: dujų prekybininkams, verslui“, – sakė ekspertas.

SGD kaštų perskirstymas ir mažinimas

„Klaipėdos naftai“ iš Šiaurės investicijų banko (NIB) pasiskolinus 134,1 mln. eurų ir nuo sausio 39 proc. sumažėjus SGD terminalo išlaikymo kaštams (jie perskirstomi ilgesniam laikotarpiui), šiemet numatoma pasirašyti dar vieną, iki 138,4 mln. eurų paskolos sutartį su NIB laivo „Independence“ arba kitos tokios saugyklos įsigijimui.

Pirmąjį 2020 metų pusmetį bus pradėtos aiškintis galimybės pirkti tokį laivą rinkoje bei rengiamos konkurso sąlygos. Be to, šiemet bus bandoma persiderėti su Norvegijos „Equinor“ dėl ilgalaikės sutarties sąlygų arba ieškoma kitų alternatyvų sumažinti vartotojams tenkančią būtinojo SGD kiekio importo naštą.

„Šiuo klausimu jau esu pradėjęs dialogą su Norvegijos vyriausybe, su Norvegijos ministru. Tikrai ieškosime būdų, kad šio kontrakto našta būtų sumažinta ir optimizuota“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad parlamente dėmesio turėtų sulaukti ir GIPL projektas, ir SGD terminalas.

Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG balandį pradės prekiauti dujomis per „Klaipėdos naftos“ mažos apimties SGD paskirstymo stotį, skirtą priimti SGD iš mažų dujovežių, jas laikinai saugoti bei perkrauti į autocisternas ar laivus.

R. Švedas teigia, kad SGD rinkos ir mažų kiekių infrastruktūros plėtra yra labai svarbi, ypač turint omenyje Rusijos bendrovių pastangas įsitvirtinti regione.

„Ir viena netgi iš tų grėsmių yra „Novatek“ ėjimas į centrinės Europos ir Baltijos šalių rinkas (...) Kviesčiau Vyriausybę skirti šiai grėsmei, šiai rizikai suvaldyti daugiau dėmesio. Nes tai yra rimta rizika visam Baltijos šalių regionui“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, žvelgiant ir į dujų, ir į elektros sektorius matyti, kad Rusija nori susigrąžinti Baltijos šalis į savo energetinės priklausomybės lauką.

„Kas mane stebina (...), kad kaip ir išėjome iš tos stiprios dujų tiekimo priklausomybės – nepaisant to, Kremlius mūsų vis tiek nepaleidžia, vis tiek rodo stiprų interesą (...) išnaudoja kiekvieną mažą galimybę sukurti Lietuvai ir kitoms dviem Baltijos šalims problemas, kliūtis. Vis tiek Kremlius nori visomis išgalėmis susigrąžinti tą prarastą Baltijos šalių energetinę priklausomybę“, – sakė ekspertas.

Tęsis diskusijos dėl bendros dujų rinkos

Nuo 2020-ųjų pradžios Baltijos šalių ir Suomijos dujų sektoriuje vyksta svarbių pokyčių. Pradeda veikti Estijos-Suomijos dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“, Baltijos šalių dujų birža „GET Baltic“ ima teikti paslaugas atviroje Suomijos rinkoje.

Taip pat nuo sausio veikia bendra Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų tarifų zona – trijų šalių dujų perdavimo sistemų operatorių pernai pasirašyta sutartis užtikrina jų importą į šias šalis vienu tarifu išvengiant tarpvalstybinių mokesčių.

Lietuva vis dar derasi su kaimynėmis dėl dalyvavimo šioje zonoje. Planuojama, kad pavykus susitarti dėl kainodaros, Lietuva prie bendros rinkos prisijungs iki 2022 metų.

„Kol kas dar nesame pasiekę tokio sutarimo, kad Lietuvos dalyvavimas šioje bendroje dujų rinkoje galėtų būti galimas, Lietuvos vartotojams iš to neprarandant daugiau negu laimint“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė teigia, kad reikalingas ir kaimynų supratingumas.

„Ką pastebime mes, kaip reguliuotojai, kad tam tikrose valstybėse, deja, žiūrima perdavimo sistemos operatoriaus naudos, bet nežiūrima platesnių naudų, kurios gali duoti naudą ne vien perdavimo sistemos lygmeniu, bet ir visai energetikos sistemai, gamtinių dujų sistemai, vartotojams“, – BNS sakė I. Žilienė.

Dujų kainos neturėtų augti

Dujų importo kainos pastaruoju metu buvo palankios ir yra tikimybė, kad tokia situacija išsilaikys, teigia BNS pašnekovai.

„Gamtinių dujų importo kaina yra gerokai sumažėjusi per pastaruosius metus ir šiais metais (2019 metais – BNS) turime vieną iš žemiausių žaliavos arba produkto kainų per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Buvo šiais metais mėnesių, kai gamtinių dujų kaina buvo (...) 12-13 eurų už megavatvalandę“, – sakė I. Žilienė.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ vertina, kad šiuo metu rinkoje vyrauja optimistinės nuotaikos, bet situaciją greitai gali pakeisti „vos keli neprognozuoti įvykiai“, pavyzdžiui, nėra aiški „Nord Stream 2“ dujotiekio veiklos pradžios data.

„Didžiausią įtaką dujų kainų lygiui Lietuvoje turi situacija didžiosiose Europos gamtinių dujų biržose“, – teigia bendrovė.

Ž. Vaičiūnas sako, kad dujų kaina rinkose pernai ne tik stabilizavosi, bet ir mažėjo ir, tikėtina, kad ji turėtų išlikti panaši.

„Galbūt svyravimas bus nedidelis augimo linkme, bet tikimės, kad tie sprendimai (...) dėl SGD terminalo dedamosios optimizavimo, jie taip pat leistų netgi amortizuoti tam tikrus kainos augimus ateityje“, – BNS sakė ministras.

Dujos – kelias į žaliąją ekonomiką

Buvęs energetikos viceministras R. Švedas teigia, kad Lietuva ir toliau turėtų siekti „regioninės lyderystės SGD tema“, nes dujos yra tiltas į atsinaujinančią energetiką.

„Per artimiausius du dešimtmečius jos tikrai bus „ant bangos“. Pasauliui dar reikia atsikratyti anglies. Net ir pačiai Europai, kuri pasirašė tą green deal su klimato kaita. Tai pirmiausia atsikratykime taršių dalykų“, – ragino ekspertas.

VERT pirmininkė I. Žilienė abejoja, kad po 2024 metų, kai baigsis SGD terminalo sutartys su norvegais, dujų Lietuvai nebereikės.

„Po 2024 metų Lietuvai reikės gamtinių dujų. Kiek jų reikės, tai yra klausimas. Tačiau ir pati Europos Komisija yra pasakiusi, kad green deal, arba žaliasis paketas iki 2050 metų yra tikslas ir dujos yra tas pereinamasis kuras, kuris leis irgi pasiekti tą rezultatą ir CO2 emisijų prasme (...). Dujos yra švaresnis produktas nei kitas iškastinis kuras“, – sakė I. Žilienė.

Ji pastebėjo, kad Europos Sąjungoje jau diskutuojama apie dujų sektorių po 2025 metų, apie žaliąsias dujas – biodujas, biometaną, vandenilio dujas.

„Ne viename forume teko girdėti, kad SGD terminalai gali būti pritaikyti ir vandenilio dujų transportavimui. Tai yra ateitis, nes visiškai be dujų neliksime. Ir kai kalbame apie atsinaujinančią energetiką, turime kalbėti apie elektros sektorių ir apie žaliąsias dujas – green gases. Tada belieka klausimas, kaip pereiti prie green gases ir adaptuoti esamą infrastruktūrą žaliosioms dujoms“, – sakė VERT pirmininkė.

Ž. Vaičiūnas kaip vieną svarbių šių metų uždavinių įvardijo įstatymą dėl alternatyvių degalų, jis baigiamas rengti ir bus teikiamas Seimo pavasario sesijoje. Jo esmė yra visų rūšių alternatyvių degalų ir atsinaujinančių išteklių integravimas į bendrą sistemą.

„Kalbu tiek apie elektromobilumą, tiek apie suskystintas gamtines dujas, tiek apie biometaną. Būtent biometano panaudojimui transporte matome didžiausią potencialą“, – sakė ministras.

Pasak jo, planuojama sukurti sistemą, kad atsinaujinantys energijos ištekliai galėtų būti plėtojami ne tik elektros ar šilumos gamyboje, bet ir transporte.

Seimo narys V. Poderys pastebėjo, kad Lietuva, turėdama SGD terminalą, neišnaudoja visų galimybių.

„Kalbant apie transportą, ką turime, bet ir ko nedarome, – tai yra SGD panaudojimas transporte, tai transporto vertimas žaliu. Jeigu lengvasis transportas gali tiesiai prie elektros, tai sunkusis transportas – pirmasis žingsnis turbūt yra perėjimas nuo dyzelinio kuro prie dujų“, – sakė V. Poderys.

R. Švedas teigia, kad vienas galimų diskusinių klausimų 2020-iesiems yra, ar Lietuva užsitikrins elektros gamybą remdamasi atsinaujinančiais ištekliais, ar čia vaidmuo teks ir gamtinėms dujoms.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.5000

Gyventojai sutrikę: lauke už lango – pavasaris, bet šildymo kainos kaitina piniginę specialistai sako, kad šildymas pigo (376)

Kai kurie DELFI skaitytojai susirūpino už gruodį gautomis šildymo sąskaitomis. Dėl šiltesnių...

Pretenduojate į paramą saulės elektrinei įrengti? Nepadarykite šių klaidų (15)

2020-ieji startavo su žinia gyventojams, kad iki pat sausio pabaigos galima pretenduoti į Europos...

Baltarusiją nafta pasieks per Klaipėdą (72)

Laivas su 80 tūkst. tonų norvegiškos naftos Baltarusijai į trečiadienį dėl blogų oro sąlygų...

Pakoreguota kompensacijų už elektros stulpus tvarka (4)

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė siūlomai tvarkai dėl vienkartinių kompensacijų...

Į Klaipėdą plaukia „Novatek“ SGD krovinys (10)

Į Klaipėdą plaukia naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ krovinys – jau...

Top naujienos

Nuo Gintarinės ledi iki Šatrijos Raganos: kaip šiandien gyvena Kazimira Prunskienė (33)

Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko...

Sąmokslo teorija: dėl vaistų ar baruose praleisto laiko galite negauti paskolos (36)

Ar vartojami vaistai arba pomėgis lankytis baruose gali pakenkti asmens kreditingumo vertinimui?...

Šypsena Jasikevičiaus veide grįžo trumpam: norėtųsi, kad tai būtų postūmis, bet ne į padebesius spaudos konferencijoje auklėjo Jokubaitį (38)

Gerai, kad Sauliui Skverneliui „Žalgirio“ arenos ložėje kompaniją penktadienį palaikė jo...

Koronavirusas pasiekė Europą – nustatyti pirmieji atvejai (169)

Kinijoje dėl mirtino koronaviruso epidemijos jau mirė 26 žmonės, iš viso nustatyta 830...

Iš anksto pasmerktas Brežnevo dukterėčios romanas: kodėl jai buvo užkirstas kelias tekėti už pirmosios meilės? (96)

Džiaugtis lengvu gyvenimu ji anaiptol negalėjo. Giminystės ryšiai su TSKP CK generaliniu...

Tritaškių rekordą Eurolygoje pakartojęs „Žalgiris“ sutriuškino ALBA ekipą (331)

Kauno „Žalgiris“ (7/14) namie su trenksmu revanšavosi Berlyno ALBA (7/14) krepšininkams už...

Valerijus Katkauskas

Ir vėl „visi vyrai tokie“?! N-18 (6)

Perskaičiau Vitalijos Guobės pasakojimą „Dieve, apsaugok nuo klasės susitikimų!“....

Turkijos rytus supurtė stiprus žemės drebėjimas pranešta apie žuvusiuosius (10)

Turkijos rytinę dalį penktadienį supurtė galingas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekia...

Savaitę baigsime sausesniais orais (3)

Penktadienio naktį per šalį slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš debesis su krituliais....

Domantas Sabonis pakvietė į ekskursiją po „Pacers“ valdas, pristatė merginą ir surengė vėliavų testą (121)

Amerikiečių vlogeriui Austinui Millsui pavyko parodyti visiškai kitą su žiniasklaida įprastai...