Dujų monopolio čiuptuvai žmones smaugia vis labiau

Mūsų Vyriausybė tik kumščių daužymu į stalą bando pažaboti dujų tiekėjo apetitą, o jos siūlomos išeitys nelabai aiškios ir lėtai įgyvendinamos. Šios kadencijos Vyriausybė geriausiai demonstruoja ryžtą ten, kur sumano ką nors sunaikinti ar sukelti konfrontaciją, bet daug vangiau įgyvendina savo užmojus. Tai pripažino ir iš esmės valdančiąją koaliciją palaikanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdžios užmojis sutramdyti dujų monopolininkę „Gazprom“ taip pat kol kas duoda tik tiek, kad už dujas mokame daugiausia iš Baltijos šalių. Žadamas monopolio suardymas jau dvejus metus tėra tik vizija.

Griauti lengviau

Vyriausybė parodė sugebėjimus gana greitai sugriauti, bet įgyvendinti visuomenei pateiktas strategijas jai sekasi sunkiai. Energetikos srityje valdžia lyg uraganas sunaikino išties abejotiną darinį „Leo LT“, bet vietoje to sukūrė naują energetinį monstrą, iš kurio nauda kol kas tik valdantiesiems, nes ten padidėjo jų įtaka.

Lėtai vyksta ir suskystintų dujų terminalo statyba, kol kas rengiami tik dokumentai. Kantrybės, atrodo, netenka ir D.Grybauskaitė. „Vertinant šios Vyriausybės darbą energetikos srityje, galima sakyti taip: sugebėjo sugriauti „Leo LT“, ir tam aš pritariau, bet sukurti ar pastatyti kažką naują kol kas nesugebėjo. Vyriausybė moka griauti efektyviai, o kurti kol kas – ne“, – sakė ji žiniasklaidai.
Jos nuomone, Vyriausybė dvejus metus tuščiai vilkino laiką dėl dujų terminalo statybos, nors tai nėra labai sudėtingas objektas.

D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas irgi ne kartą yra sakęs, kad terminalo buvimas padėtų derėtis su dujų monopolininku, nes dujų kainos būtų galima nesieti su naftos rinkos verte kaip yra pagal dabartinę dujų tiekimo sutartį.

Iškasė karo kirvį

Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų ES šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padėtį, tačiau vietoje derybų ir realių argumentų buvo pasukta atviros konfrontacijos keliu. Kol kas rezultatas tik toks: mokame net 15 proc. brangiau nei mažiau gyventojų turinčios Latvija ir Estija.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad koncernas „Gazprom“ nepagrįstai didindamas kainas pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį ir dėl to bus bylinėjamasi. Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos koncernui „Gazprom“ – 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc. Vyriausybė teigia, kad dalis „Lietuvos dujų“ vadovų proteguoja tik „Gazpromą“, todėl jie turi atsistatydinti.

Ministerija numatė 14 mln. Lt samdyti teisininkus būsimam teismo procesui. Tačiau viešasis konkursas buvo sustabdytas dėl sąlygų tikrinimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.

Brangs šildymas

Kol Energetikos ministerija rengiasi bylinėtis (pavasarį jau įteikė ieškinį), dujų kainos kyla kaip ant mielių. Dujos, pernai Lietuvos pasienyje kainavusios 306 JAV dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų, šiemet pavasario pabaigoje perkopė 400, o iki rudens gali pasiekti ir 489 JAV dolerius.
Daugumai šilumos įmonių pagrindinis kuras yra dujos, todėl gyventojams gali brangti šildymas. Dar ir dabar žmonės, įmonės ir savivaldybės šilumos tiekėjams skolingi apie 200 mln. Lt. Šilumos tiekėjų asociacija tikina, kad šilumos kainos augs dar labiau, ir siūlo žmonėms tam rengtis bei neišlaidauti per atostogas.

Neturime, kuo spausti

Akademikas energetikas Jurgis Vilemas mano, kad konfliktuodami su koncernu „Gazprom“ nepasieksime jokių nuolaidų. „Lietuva yra pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Galima tikėtis tik malonių. Tuo ir naudojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistralinius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvija turi dujų saugyklas, kurias nuomoja koncernui „Gazprom“. O mes dar neturėdami dujų terminalo, taigi ir jokių alternatyvų ar kitų poveikio svertų, iš anksto ėmėme erzinti Rusijos koncerną. Vargu ar galima gauti naudos tampant liūtą už ūsų“, – mano akademikas.

Šnekos nevirsta darbais

Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius kritikuoja visų kadencijų Vyriausybes. „Per 20 metų visos valdžios sugebėjo tik kalbėti apie suskystintų dujų terminalą, – stebėjosi jis. – Kelia nerimą tai, kad nežinia, ar pavyks gauti ES lėšų terminalo statybai. Jeigu ne, ar neatsitiks taip, kad dujų negalėsime piginti vien dėl to, jog objektas brangiai kainavo? Pasigendu skaičiavimų ir aiškių ekonominių argumentų. Apskritai pastebiu, kad Energetikos ministerijoje nėra apie energetiką išmanančių specialistų.“

Šiuo metu derinama terminalo statybos dokumentacija. Skaičiuojama, kad objektas kainuos
200 mln. eurų. Jį tikimasi pastatyti iki 2014 m.

J.Vilemas mano, kad terminalas Lietuvai būtinas. „Gaila, kad Baltijos šalims nepavyko susitarti dėl vieno bendro terminalo, – apgailestavo akademikas. – Geriausia vieta tam būtų Ryga, kur jau yra dujų saugykla, tad projektas taptų pigesnis. Bet jei nepavyko, tenka statyti atskirai. Tai ne tiek ekonominis, kiek politinis reikalas, nes nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo.“

Nuo didelių kainų neišgelbės

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad vien dujų terminalas neišvaduos nuo didelių mokesčių už šilumą ir elektrą. „Kol daugumai šilumos gamintojų pagrindinis kuras bus dujos, tol gausime dideles sąskaitas, nes vis tiek būsime priklausomi nuo pasaulio dujų rinkos. Juk kiti dujų tiekėjai neparduos kur kas pigiau nei „Gazpromas“, – aiškino jis.

Taip pat V.Lukoševičius pastebi, kad patenkinti dabartinį dujų poreikį vien terminalo nepakaktų, todėl „Gazpromas“ vis tiek turėtų didelę įtaką. „Planuojama terminalo galia būtų apie 2 mlrd. kubinių metrų. Šalis suvartoja apie 3 mlrd., bet labai netolygiai – žiemą dujų poreikis šokteli penkis kartus, o tada terminalo pajėgumų neužtektų, nebent turėtume talpias saugyklas“, – svarstė V.Lukoševičius. Pasak specialisto, energetikos kainas pažaboti gali tik kompleksiniai valdžios sprendimai. „Vien masinė renovacija leistų sutaupyti 30 proc. išlaidų, – teigė V.Lukoševičius. – Kita kryptis – biokuro panaudojimo plėtra.“ Pasak jo, skandinavų patirtis rodo, kad vietinio kuro kaina visada būna stabilesnė. Pavyzdžiui, dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o biokuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys pastebi, kad Aplinkos ir Energetikos ministerijos turėtų rodyti didesnę iniciatyvą plėtojant biokuro panaudojimą. „Energetikos strategijoje nėra įtvirtinta, kad būtent šildymui biokuru būtų numatyti konkretūs pinigai, parengta valstybės investicijų programa, – stebėjosi K.Daukšys. – Juk gautume ES pinigų, biokuru pakeistume iškastinę energiją ir nepadidiname energijos tarifų. O dabar savivaldybės nėra pajėgios pereiti prie kitos kuro rūšies, nes tai daug kainuoja, o ateityje tai atsilieptų vartotojams.“

Komentarai

Nėra ekonominių skaičiavimų

Vytenis Andriukaitis, Seimo narys: "ES direktyva numato net tris galimus dujų sektoriaus pertvarkos būdus. Deja, niekas realiai nei svarstė, nei lygino, kuris būdas būtent Lietuvos vartotojams būtų naudingesnis. Seimo Europos reikalų komitetas, kuriam 2004–2008 m. vadovavo Andrius Kubilius, pasipriešino tuometės Vyriausybės siūlymui taikyti pereinamąjį laikotarpį šios direktyvos įgyvendinimui. Tokią poziciją tuomet išsiderėjo Suomija, Estija ir Latvija. Konservatoriai padarė viską, kad visi Lietuvos žmonės mokėtų už dujas gerokai brangiau nei suomiai, estai ir latviai. Dar daugiau, dujų sektoriaus pertvarka neabejotinai pareikalaus didelių sąnaudų. Akivaizdu, kad šios sąnaudos bus įskaičiuotos į atitinkamus tarifus ir guls ant dujų ir šilumos vartotojų pečių. Iki šios dienos Seimo nariams nebuvo pateikti jokie ekonominiai skaičiavimai ir pagrindimas, kokia bus pertvarkos įtaka galutinėms dujų ir šilumos kainoms. Taigi jie arba apskritai neatlikti, arba nepatvirtina teiginių apie numatomą kainų mažėjimą."

Mokame Maskvai

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas: "Šilumos gamintojai yra gamtinių dujų tiekėjų įkaitai, nes ilgai nieko nedaryta ieškant kitų būdų apsirūpinti šiluma. Valstybė turi koordinuoti biokuro panaudojimo katilinėse diegimą, remti renovaciją. Turime galimybių deginti medienos atliekas, šiaudus, energetinius augalus. Skandinavijoje iš biokuro pagaminama 80 proc. visos sunaudojamos šilumos, o kaina yra stabili – 18 ct už kW. Lietuvoje irgi už šilumą mažiausiai mokama tose savivaldybėse, kur įrengtos biokuro katilinės. Tačiau dauguma įmonių naudoja dujas, o jos vis brangsta. Jeigu šiandien už savo buto šildymą mokate 600 litų, net 500 litų iš šios sumos iškeliauja į Maskvą."