aA
Dujų krizė Europoje pirmiausia paveiks Lietuvos pramonę, ypač didžiuosius gamintojus ir gamtinių dujų vartotojus. Pasak ekspertų, kyla grėsmių įmonių konkurencingumui eksporto rinkose, o priėmus sprendimą Lietuvoje mažinti dujų vartojimą, kai kurioms gali grėsti pajėgumų mažinimas ar gamybos stabdymas. Delfi domėjosi, kaip tam ruošiasi didžiosios Lietuvos įmonės „Achema“, „Lifosa“ ir „Orlen“.

"Achema"
"Achema"
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Prognozuojant, kad Europoje ateinančią žiemą dujų gali pritrūkti, Europos Komisija paragino šalis sumažinti dujų vartojimą 15 proc. Kai kurios valstybės jau imasi konkrečių veiksmų: Vokietija išjungė paminklų apšvietimą ir fontanus, kritiniu atveju ruošiasi pramonę išleisti „atostogų“, Prancūzijoje oro kondicionierius naudojančioms parduotuvėms gresia baudos, jei durys laikomos atviros, panašių priemonių ėmėsi ir kitos šalys.

Pusę Lietuvos dujų suvartoja viena įmonė

Ekspertų teigimu, kaip Lietuvai pavyktų pasiekti šią rekomendaciją, daugiausia priklauso nuo Lietuvos pramonės ar net vienos įmonės – „Achemos“, kuri sunaudoja tiek pat dujų, kiek ir visa likusi Lietuva kartu sudėjus. Be kita ko, būtent Lietuvos pramonė, ypač didžiausi dujų vartotojai, pirmiausia ir pajustų dujų krizės – galimą stygių ir itin aukštas jų kainas – pasekmes.

Remiantis 2019 m. duomenimis, Lietuva suvartoja 584 tūkst. tonų naftos ekvivalento dujų: 28 proc. namų ūkiai, 23 proc. chemijos ir naftos pramonė, 23 proc. kitos veiklos, 14 proc. maisto, gėrimų ir tabako pramonė, 12 proc. komercinės ir viešosios paslaugos.

Delfi šaltinio duomenimis, chemijos pramonė daugiausiai sunaudoja gamtinių dujų, tačiau sukuria mažiausiai pridėtinės vertės dujų vartojimo atžvilgiu, lyginant su kitomis veiklomis. Daugiausia pridėtinės vertės santykyje su suvartotu dujų kiekiu sukuria kasyba ir karjerų eksploatavimas, statyba, transporto sektorius, mediena ir medienos gaminiai bei kt. veiklos.

Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, didžiausias dujų vartotojas šalyje – trąšų gamybos įmonė „Achema“, kuri kasmet suvartoja apie 50 proc. viso Lietuvos dujų poreikio.

Kiti dideli dujų vartotojai Lietuvoje yra „Vilniaus šilumos tinklai“, „Orlen“, AB „Ignitis gamyba“ elektrinė Elektrėnuose, taip pat kai kurių kitų didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių – šilumos gamybos įmonės.

Delfi domėjosi kaip dujų krizei ruošiasi didžiosios Lietuvos įmonės – „Achema“, „Lifosa“ ir „Orlen“.

Gali būti priverstos stabdyti gamybą

Ilgus metus „Achemos grupėje“ dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, paklaustas apie pramonės galimybes mažinti dujų vartojimą, sako, kad dauguma Lietuvos pramonės įmonių neturi alternatyvų gamtinėms dujoms.

„Ta pramonė, kuri dujas naudoja šildymui ir šilumos gamybai, turi galimybių naudoti biokurą, mazutą ir kt. O pavyzdžiui, „Achema“ gamtines dujas naudoja ne kaip kurą, o žaliavą gamybai. Jei būtų priimtas sprendimas mažinti dujų vartojimą ir tai pramonei, kuri neturi alternatyvų, „Achema“ neturėtų variantų kaip mažinti gamybą, produkcijos išeigą ir stabdyti tam tikrus cechus, automatiškai mažėtų mokesčiai, pajamos ir t. t. Atsirastų visa neigiama grandinė, (su iššūkiais – red.) susidurtų ne tik „Achema“, bet ir valstybė per mokestinę bazę“, – komentuoja A. Laurinaitis.

Arūnas Laurinaitis
Arūnas Laurinaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jo, jei dėl gamtinių dujų trūkumo įmonėms reikėtų mažinti gamybą, jos taptų nekonkurencingos ir dirbtų nuostolingai, todėl būtų priverstos stabdyti veiklą.

„Girdžiu su kuo chemijos pramonė susiduria Europoje. Gamtinių dujų (kainų – red.) didėjimas dar nieko nepasako apie įmonių pelningumą. Jį nulemia jau galutinio produkto – trąšų – kaina. Pasaulyje „sukrito“ ne tik aukštos energetikos kainos, bet ir Rusijos karas Ukrainoje. Jis pašalino Ukrainą iš grandinių kaip trąšų gamintoją ir apsunkino Rusijos trąšų eksportą per logistines grandines: rusiškų laivų draudimą ES uostuose ir t. t.

Todėl trąšų pasiūla – sumažėjusi ir jų kainos rinkoje laikosi itin aukštos. Jei išliks tokios tendencijos – aukštų trąšų kainos ir jei žemdirbiai jas pirks tokiame kainų lygmenyje, Vakarų trąšų gamintojai nemato tragedijos stabdyti fabrikus, nes jie bus nekonkurencingi.

Tačiau jei dėl gamtinių dujų trūkumo reikėtų pradėti mažinti gamybą ir uždarinėti cechus, tada gamyklos gali tapti nekonkurencingos ir nuostolingos. Tokiu atveju, matyt, dalis fabrikų stabdys veiklą, kad negamintų į nuostolį“, – dėsto LPK viceprezidentas.

Pasak pašnekovo, trąšų gamintojai neturi kitų variantų kaip tik didinti produkcijos kainą. Jo teigimu, „Achemos“ atveju dujų dedamoji pagamintos produkcijos savikainoje sudaro 70 proc., likusi dalis – atlyginimai, remontai ir kt.

Paklaustas apie trąšų gamintojų taupymo galimybes A. Laurinaitis sako, kad įmonės paprastai investuoja į technologijas, kurias įdiegus mažinamas gamtinių dujų vartojimas, tačiau yra ir lengvesnis kelias.

„Sutaupymas paprastas: trąšų gamintojai pasirenka pelningiausią produktą ir stengiasi kitų produktų, kurie neneša pelno, negaminti. Jei būtų apriboti gamtinių dujų kiekiai, įmonė pasirenka produktą ir mažina dirbančiųjų skaičių: dalis jų yra prastovose arba neapmokamosiose atostogose, ir taip bando išgyventi. Tačiau bet koks mažinimas gamyboje didina produkcijos kaštus.

Trąšų gamintojai, taip pat ir „Achema“ neturi daug galimybių taupyti dujų vartojimo. Jei būtų priimtas sprendimas jį mažinti, tai tiesiogiai paliestų gamybinių našumų mažinimą“, – pasakoja LPK viceprezidentas.

Trąšų gamintoja „Achema“ į Delfi klausimus per dvi savaites kol kas neatsakė, tačiau komentaru dar žadėjo pasidalyti. Jį gavę, papildysime.

„Orlen Lietuva“ veiklos nepaveiks

Naftos perdirbimo įmonės AB „Orlen Lietuva“ teigimu, aukštos dujų kainos ir galimas jų stygius Europoje bendrovės veiklos nepaveiks, nes gamtinės dujos nėra pagrindinis kuras ar žaliava.

„Orlen Lietuva“ gamtines dujas pradėjo naudoti nuo 2018 metų, todėl turime patirties ir praktikos darbui be gamtinių dujų ir atskiro pasiruošimo nereikia“, – nurodo bendrovė.

„Dabartinis gamtinių dujų suvartojimo lygis AB „Orlen Lietuva“, atsižvelgiant į technines galimybes ir rinkos (gamtinių dujų ir kitų susijusių kuro rūšių) kainas, yra optimizuojamas. Kaštai, pakilus gamtinių dujų kainai, minimalūs“, – trumpai situaciją pakomentavo bendrovė.

„Lifosa“ aukštas dujų kainas jaučia netiesiogiai

Po keturių mėnesių pertraukos Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ atnaujino veiklą. Kaip Delfi informavo bendrovės atstovai, šiuo metu „Lifosoje“ dirba 718 iš 940 (77 proc.) įmonės darbuotojų. Iki rugpjūčio pabaigos iš prastovose tebesančių 93 darbuotojų į gamyklą ketinama susigrąžinti dar 58 įmonės komandos narius.

Kaip tikina, „Lifosa“ pasirengusi vykdyti savarankišką, tvarią ir ilgalaikę veiklą, tačiau energetikos išteklių kainos gali ją paveikti. Palyginti su praėjusiais metais, vidutinė dujų kaina bendrovei šiemet išaugo keturis kartus. Įprastu režimu dirbanti „Lifosa“ per metus sunaudoja apie 72 tūkst. MWh gamtinių dujų.

Dujų krizė neaplenks Lietuvos pramonės milžinų: kritiniu atveju vienai grėstų ir gamybos stabdymas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Šiemet gamtinių dujų suvartojome gerokai mažiau – per septynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „Lifosoje“ dujų suvartota daugiau nei perpus mažiau. Vis dėlto šie metai yra išskirtiniai, kaip žinome, „Lifosa“ tik šią savaitę atnaujino veiklą po bemaž keturių mėnesių pertraukos, tad lyginti šių ir praėjusių metų dujų suvartojimo rodiklių nereikėtų.

Tačiau verta pažymėti, kad dujų kainų svyravimai turi įtakos įmonės veiklos kaštams ir galutinei produkcijos kainai. Iš pažiūros ji nedidelė – skaičiuojame, kad šiemet gamtinių dujų sąnaudos sieks apie 2,5 proc. gamybinės visos produkcijos savikainos. Vis dėlto, palyginti su praėjusiais metais, gamtinių dujų sąnaudų dalis bendrovės gamybinėje visos produkcijos savikainoje išaugo“, – komentuoja Evaldas Šerelis, „Lifosa“ gamybos techninio aptarnavimo direktorius.

„Didelio tiesioginio augančių gamtinių dujų kainų poveikio neprognozuojame, nors netiesioginė gamtinių dujų kainų įtaka ir juntama. Ji daugiausiai pasireiškia per didėjančias perkamos elektros energijos ir žaliavų kainas“, – priduria jis.

Dujų kainos įtaka nėra kritinė

Anot jo, grįžus prie įprasto veiklos režimo, ir toliau planuojama vykdyti investicinius projektus, kuriais bus siekiama toliau efektyvinti energijos išteklių, įskaitant gamtines dujas, vartojimą.

E. Šerelis pažymi, kad nuo 2013 m. į priemones, leidžiančias efektyviau vartoti energiją, įmonė investavo daugiau kaip 780 tūkst. eurų. Šie investiciniai projektai „Lifosai“ per 9 metus esą padėjo sutaupyti daugiau kaip 10 tūkst. MWh elektros energijos. Bendrovė investuoja ir į tvarios elektros energijos gamybą – įmonėje įrengta 1 MW galios saulės jėgainė.

„Lifosa“
„Lifosa“
© Bendrovės nuotr.

Kalbant apie dujas, jų kaina, pasak E. Šerelio, „Lifosos“ veiklai nėra kritinė. Šiluminę energiją bendrovė esą pasigamina nenaudodama gamtinių dujų. Maža to, dalį šilumos ji tiekia Kėdainiams.

„Nors gamtinių dujų pasiūla ir kaina yra svarbūs „Lifosa“ veiklos veiksniai, dujų kainos įtaka bendrovei nėra kritinė. Reikia pabrėžti, kad „Lifosai“ dirbant nominaliu apkrovimu, gamtinės dujos naudojamos tik produkcijai džiovinti ir įrenginiams pašildyti, kai gamyba pradedama po gamyklos sustojimo. O visa šiluminę energiją, kurios reikia gamybiniam procesui, bendrovė gauna gamindama techninę sieros rūgštį, dėl šio proceso metu vykstančios egzoterminės reakcijos.

Tokiu būdu pagamintos šilumos energijos pakanka ne tik visai įmonei – didelę dalį šilumos „Lifosa“ tiekia Kėdainių miestui. 2007 m. „Lifosoje“ įdiegus sistemą HRS (angl. Heat Recovery System), panaudojant atliekinius šilumos šaltinius, pagaminama apie 250 mln. kWh elektros energijos, iš kurių apie 50 mln. kWh tiekiama į šalies elektros energijos tinklą. Kėdainių miestui 2021 m. bendrovė, dirbdama pilnu pajėgumu, tiekė apie 100 tūkst. MWh šilumos“, – pasakoja „Lifosa“ gamybos techninio aptarnavimo direktorius.

Kyla grėsmių įmonių konkurencingumui

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad 15 proc. dujų vartojimo sumažinimo tikslas Lietuvos verslo paveikti neturėtų. Tačiau dėl itin aukštų dujų kainų jis įžvelgia kitų grėsmių didžiosioms pramonės įmonėms.

„Jei kalbame apie 15 proc. sumažinimą, didžiųjų pramonės įmonių nieko blogo nelaukia, nes, tikėtina, kad Lietuva kaip ir kitos ES šalys labiau eitų į valstybinių paslaugų tiekimo mažinimą: baseinus, apšvietimą ir pan., o verslas būtų paliestas visai kritiniu atveju.

Manau, trumpu laikotarpiu, jei nebus didelių dujų vartojimo sumažinimų, „Achemai“ didesnių grėsmių nėra. Didžiausia grėsmė įmonei – konkurencingumo praradimas. Aukšta dujų kaina reiškia, kad jie perka žaliavas labai brangiai, o trąšų rinka – pasaulinė ir itin konkurencinga. Aukšta trąšų gamybos savikaina reiškia, kad įmonė yra nekonkurencinga eksporto rinkose. Manau, šis aspektas labiausiai gali paveikti ir „Achemos“ gamybą ir eksportą“, – svarsto ekonomistas.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip vieną iš pagrindinių iššūkių atnaujinus veiklą „Lifosa“ taip pat išskiria trąšų pardavimo kainas: „Dabar įmonė turi užtikrinti nepertraukiamą gamybą ir pelningumą, o šiems tikslams gali kilti rizikų dėl brangstančių žaliavų ir trąšų pardavimo kainų.“

Siekiant neprarasti konkurencingumo, gamtinėmis dujomis iki šiol šildyti Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai ketina įdiegti trasas šildymui suskystintomis dujomis, o ateityje įsirengti biojėgainę, portalą valstietis.lt cituoja BNS.

„Migruodami nuo gamtinių dujų prie suskystintų labai rizikuojame. Gali būti, kad dėl išaugusios paklausos ar tiekimo trikdžių, kurių šiandieną pasaulyje nebeįmanoma prognozuoti, turime rankoje loterijos bilietą ar draudimo polisą, kuriuo nepasinaudosime. Vis dėlto sveika nuovoka kužda, kad tai daryti reikia, nes kitu atveju neteksime konkurencingumo“, – teigė dviejų paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.7778

Vilniaus centre be elektros buvo keli šimtai ESO klientų

Pirmadienio popietę Vilniuje įvyko elektros gedimas, kurio metu sostinės centre be elektros buvo...

„GET Baltic“: rugsėjį dujų kainos biržoje mažėjo 12 proc.

„ GET Baltic “ dujų biržoje Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų kainų indekso BGSI...

Valstybės kontrolierius: Lietuva planuoja persiderėti dėl europinių RRF dotacijų

Su prezidentu susitikęs valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigia, kad svarstoma...

Kaip elgtis artėjant audrai: patarimai, ką daryti dingus elektrai

Tūkstančiai šalies gyventojų su elektros gedimais gali susidurti kasdien. Tai gali nutikti dėl...

„Litgrid“: per savaitę elektros kainos nepakito, 40 proc. augo vėjo generacija

Didmeninės elektros kainos per savaitę išlikos stabilios, elektros suvartojimas panašus, o...

Top naujienos

Putinui dabar labiausiai reikia pauzės ir derybų: kaip į tokius siūlymus reaguos Vakarai (1)

Vis daugiau rusų supranta, kad karas nevyksta taip, kaip nori Vladimiras Putinas, o jo eiga Rusijai...

Rusijai apribojus vilkikų įvažiavimą, nerimas dėl kitos šalies: būsime blokuojami, vežti prekių nebeapsimokės (1)

Savaitgalį Rusijai paskelbus, kad nuo spalio 10 d. uždraus ES šalyse registruotų vilkikų...

Karas Ukrainoje. Dėl įvykių Chersono srityje – netikėtas Rusijos gynybos ministerijos pranešimas

Rusijai nespėjus atsigauti po rimtų pralaimėjimų (įskaitant ir žalą įvaizdžiui) Charkivo...

Kremliaus gerbėjai iš Lietuvos žengia į Europą: nesidrovėdami šalį dergė tarptautinėje konferencijoje (26)

Varšuvoje vykstančiuose ESBO žmogiškojo matmens konferencijos renginiuose dalyvaujantys...

Hidrometeorologas: jau žinome, kada prasidės Bobų vasara

Rytų Lietuvoje ir pajūryje pirmadienį laukiama stipraus vėjo, jis pasieks pavojingo reiškinio...

Verslas PliusStephanie Bodoni

Malta prisidirbo su auksiniais pasais: gresia teismai

Maltai gresia ieškinys Europos Sąjungos aukščiausiame teisme , valdžios institucijoms...

Žilvinas Žvagulis gavo penkiaženklę sąskaitą už elektrą: pasidalino neeiline savo reakcija (11)

„Parodyt? Pratrydau“, – tūpdamas prieš televizijos kamerą savo kepyklos kieme sakys...

Dėl Ukrainos regionų prijungimo – naujas cirkas Rusijos Dūmoje (2)

Pirmadienį Rusijos Dūmos posėdyje dėl keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos...

Prof. Rimantas Stukas apie ilgai galiojančius maisto produktus: kai kurias kruopas galima laikyti ir 30 metų

Turbūt nėra namų virtuvės, kurioje nepasitaikytų maisto produktų, skaičiuojančių ne vieną...

Įspėja Europos gyventojus: žiemą gali sutrikti mobiliojo ryšio paslaugos

Šią žiemą Europoje gali įvykti kai kas anksčiau neįsivaizduoto: visame žemyne gali užtemti...