Kaip matyti iš minėto dokumento, dėl nepakankamų infrastruktūros jungčių su likusia Europos Sąjungos dalimi, Estija, Lietuva ir Latvija, taip pat Malta, Kipras, Ispanija ir Portugalija yra „dujų salos“. Vis dėlto priklausomybė nuo vieno dujų tiekėjo vyrauja ir geresnėje geografinėje pozicijoje esančiose šalyse, tokiose kaip Slovakija, Bulgarija, Vengrija ir Rumunija.

Po Rusijos ir Ukrainos dujų krizės 2008-2009 metų žiemą Europos Sąjunga ėmėsi priemonių, užtikrinančių atskirų šalių geresnes jungtis ir mažesnį pažeidžiamumą tuo atveju, jei sutriktų tiekimas iš Rusijos. Praėjus keleriems metams tapo akivaizdu, kad nepaisant finansavimo, nuveikta buvo nedaug.

Baltijos šalys, siekiant padidinti tiekimo saugumą, turi prijungti savo energetikos rinkas prie kitų Europos Sąjungos dujų tinklų. Europos Komisijos ataskaitos projekte teigiama, kad vykdomas dujų jungčių su Estija ir Latvija rizikos vertinimas, taip pat Baltijos šalis sujungsiančio Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio vertinimas.

Bulgarijai reikia užbaigti vykdomus investicinius projektus į dujų jungtis su Rumunija, Serbija ir Graikija bei padaryti įmanomu atbulinį tekėjimą su Turkija jungiančia linija.

„Bulgarijai reikia aktyviau veikti atidarant „Pietinį dujų koridorių“, galintį padidinti tiekimo šaltinių įvairovę“, - teigiama dokumente. „Pietinis dujų koridorius“ yra pagrindinis konkuruojančių projektų elementas, kad gamtinės dujos iš „Šacho Denizo II“ telkinio Azerbaidžane pasiektų Europą. Iki šiol Bulgarija prisiėmė įsipareigojimus „Pietų srovei“ (rus. Južnyj potok) – „Gazprom“ remiamam projektui, kurį dauguma vertina kaip „Pietinio dujų koridoriaus“ konkurentą.

Taip pat dokumente kritiškai vertinama Vokietija, kuri raginama padidinti iš „Šiaurės srovės“ („Nord Stream“) dujotiekio su Rusija tekančių dujų prieinamumą. Šis dujotiekis veikia nuo 2011 metų lapkričio ir plėtoja šiaurės-pietų ir rytų-vakarų transportavimo pajėgumus.

„Svarbios probleminės zonos išlieka [Vokietijos] pasienyje su Danija (Ellund), Lenkija (Lasow), pietinėje Vokietijoje ir šiaurės-pietų trasoje“, - rašoma dokumente.

Panašiai kaip ir dujų klausimais, Europos Komisija pateikia rekomendacijas atskiroms šalims dėl elektros sektoriaus ir svarbiausi pranešimai čia adresuojami ankščiau sovietinėmis respublikomis buvusioms Baltijos šalims, kurių tinklai tampriai susiję su Rusija ir Baltarusija.

Estija raginama toliau tęsti elektros jungčių su Suomija plėtrą, o Latvija – stiprinti savo nacionalinę sistemą, kad galėtų transportuoti elektrą iš Švedijos, Suomijos ar Lenkijos.

Kalbant apie Lietuvą, planuotos elektros energijos jungtys su Švedija (iki 2015 metų) ir Lenkija (iki 2016 metų) leis šaliai prisijungti prie Europos sistemos, teigiama Europos Komisijos ataskaitos projekte.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)