Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ užtikrino „Delfi“, kad sistema veikia stabiliai, dujų srautai nepakitę, į Lietuvą ir toliau tiekiamos dujos iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Baltarusijos.
„Esame pasiruošę ekstremalioms situacijoms, jau kurį laiką vertinome įvairius scenarijus ir esame pasirengę užtikrinti dujų transportavimą Lietuvos poreikiams, tačiau šiuo metu, stabiliai veikiant perdavimo sistemai, dirbame įprastu režimu“, – komentuoja „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė.
Pasak jos, Lietuva yra sukūrusi patikimą ir stabilią dujų perdavimo infrastruktūrą, turinčią pakankamus pajėgumus.
„Didžiąją dalį Lietuvai reikalingų dujų gauname per Klaipėdos SGD terminalą. Pernai tai sudarė 62 proc. visų į Lietuvą patekusių dujų. Dujų importas iš Rusijos pastaraisiais metais nesudarė nė trečdalio Lietuvos dujų poreikio. Rusiškų dujų kiekis bendrame Lietuvos importe kasmet nuosekliai krenta ir pernai tesudarė vos 26 proc.“, – teigiama komentare.
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ komentuoja, kad gyventojai gali būti ramūs dėl dujų. Lietuva, o taip pat ir antrinė elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ turi užsitikrinusios diversifikuotą tiekimą. Lietuvoje veikiantis SGD terminalas užtikrina prieigą prie pasaulinių dujų rinkų, taip pat dujų turima ir Inčukalnio saugykloje Latvijoje.
„Teisės aktais esame įpareigoti Inčukalnio dujų saugykloje laikyti tiek dujų, kad galėtume pažeidžiamiems vartotojams – gyventojams – užtikrinti nenutrūkstamą dujų tiekimą šalčiausią metų mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šalčiausias metų laikotarpis jau praėjo, gyventojai gali būti ramūs – dujų tiekimas jiems nenutrūks.
Be abejo, atidžiai stebime situaciją ir vertiname, kiek papildomų krovinių galėtų prireikti, tačiau šiuo metu dujų sistemoje tiekimo sutrikimų nėra“, – komentavo „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Kainas koreguotų Rusijos eksporto į Europą nutrūkimas
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad papildomų veiksmų Lietuvai imtis kol kas nevertėtų.
„Manau, kad imtis nieko nereikia. Lietuvai, bendrai Baltijos šalims, dėl dujų tiekimo jokių problemų nekyla. Pagaliau, mūsų dujų sistema jau nuo šių metų visiškai gerai integruota į visas puses, yra 2020 metais nutiesta jungtis tarp Suomijos ir Estijos, praėjusiais metais – tarp Lietuvos ir Lenkijos. Turime dujų importo terminalą“, – sakė V. Jankauskas.
„Turime didelę dujų saugyklą Latvijoje. Vienu žodžiu, šita sistema yra tikrai gerai aprūpinta. Dujų poreikiai nėra labai dideli“, – kalbėjo jis.
Bet, eksperto teigimu, sunku pasakyti, kokios dujų kainos bus kitą žiemą.
„Nes neaišku, kaip toliau tęsis dujų eksportas iš Rusijos į Europą, nors rusai dabar aiškina, kad čia niekas nepasikeis ir toliau eksportuos, bet jeigu iš tikrųjų būtų kraštutinis atvejis, tai Europai, kokiai Vokietijai, tikrai būtų labai sunku verstis“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis mano, kad pagrindinė grėsmė: jeigu Europos Sąjunga atsisakys rusiškų dujų arba pati Rusija nutrauks dujų tiekimą pagal sutartis.
„Jas turintys klientai Europoje išeis į rinką „gaudyti“ SGD tanklaivių. Tai tada kainos ir sukils, nes padidės paklausa. Pasiūla daugmaž stabili, pakankama, iš to ką aš mačiau (...) Sausio mėnesį SGD tiekimas mušė rekordus, vasarį, matyt, panašiai, gal ne rekordiniai, bet yra srautai. (...) Jeigu Europoje kainos užkils, tai aišku, ir Lietuvai užkils“, – analizavo R. Staselis.
Ekspertas priminė, kad iki šiol Lietuvai nėra prieinama anksčiau buvusio didžiausio SGD tiekėjo Lietuvai Norvegijos „Equinor“ infrastruktūra: „Equinor“ gamyklos paleidimas po remonto, nuo kovo mėnesio atidėtas iki gegužės 17 dienos“, pažymėjo jis.
V. Jankauskas priduria, jog Lietuvai SGD terminalo pajėgumų visiškai pakanka, o kaimyninė Latvija sunaudoja dar mažiau dujų.
„Estai praktiškai nenaudoja dujų. Ten labai nedidelis kiekis. Nežinia, aišku, kaip toliau klostysis santykiai tarp suomių ir rusų. (...) Bet liktų tas vamzdis į Lenkiją (GIPL – red.).
Nėra mūsų regionui grėsmių, lyginant su kitais regionais mes esame daug saugesni šiuo atveju“, – konstatavo ekspertas.
„Amber Grid“ teigimu, su Klaipėdos SGD terminalu Lietuva sėkmingai diversifikavo dujų importą ir dabar, esant poreikiui, gali visiškai užtikrinti savo nepriklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo. Fiziniai Klaipėdos SGD terminalo įleidimo pajėgumai yra pakankami dabartiniams Lietuvos poreikiams patenkinti, sako operatorė.
Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja apie 40 proc. Bendrijoje suvartojamų dujų.
Riziką įžvelgė didžiausioje Europos ekonomikoje
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, kad Lietuva nuo Rusijos yra priklausoma mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) narės, tačiau silpnoji Europos vieta yra Vokietija.
„Mes turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris beveik pilnai patenkina mūsų gamtinių dujų poreikius, o Vokietija jo neturi nė vieno ir turi tik jungtį su Rusija, dar keletą kitų. Galbūt silpnoji vieta lieka Vilnius dėl šildymo dujomis, bet bendrai esame mažiau priklausomi nei Vokietija ar Italija, Austrija. Mūsų situacija ekonomine prasme bendrai yra nebloga“, – teigė jis.
V. Jankauskas savo ruožtu mano, kad Vokietija turėtų persvarstyti savo energetikos politiką ir galbūt stabdyti paskutinių atominių jėgainių uždarymą. Anot jo, pakeisti atomą ir anglis vien atsinaujinančiais ištekliais kol kas nerealu. Jis atkreipė dėmesį ir į aukštas apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainas Europoje.
„Nežinau, kaip pasiryžtų Vokietija, bet jai kito kelio nėra. Jeigu uždaromos paskutinės atominės elektrinės, kurios dar užpernai pagamino iki 15 proc. elektros energijos, ir tolesnis kelias – uždaryti anglimis kūrenamas elektrines, kurios dar 30 proc. elektros pagamina, – tai kuo jas keičiame", – komentavo jis.
„Todėl manau, kad reikės pergalvoti tą Žaliąjį kursą. Aišku, dabar žalieji valdžioje Vokietijoje, bet jie dažnai galvodavo „Real Politik“, iki paskutinės dienos stengėsi nesipykti su Rusija“, – kalbėdamas apie dujų tiekimą iš Rusijos svarstė V. Jankauskas.
R. Staselis nemano, kad Vokietijos poreikiai išaugintų dujų kainas dar labiau. Jis kartu optimistiškiau žvelgia į Europos ekonomikos „lokomotyvo“ galimybę apsirūpinti dujomis.
„Labiau gal neišaugins, negu buvo išauginta praeitų metų pabaigoje, nes vis vien Vokietija irgi turi prieigą prie suskystintų dujų per SGD terminalus, tarkime, Nyderlanduose“, – kalbėjo jis.
Kilo klausimų dėl stambiausios dujų vartotojos Lietuvoje
Grįžtant prie Lietuvos energetikos realijų, ekspertai sutiko, kad pastaruoju metu streikų neramumus išgyvenusiai Jonavos trąšų gamintojai „Achemai“ dabartinė geopolitinė situacija nežada atokvėpio.
„Nesakau, kad tiktai Lietuvoje bus aukštos dujų kainos, jos bus visoje Europoje. Ir tada mes, europiečiai, pralaiminėsime, aišku, konkurencinę kovą su Amerika ir jų tarpe ir „Achema“, nes Kanadoje, Jungtinėse Valstijose dujos yra penkis šešis kartus pigesnės negu Europoje.
Tai jeigu jie pagamina trąšas iš tų pačių dujų, kaip ir mes, tai įsivaizduojate kiek jos (trąšos) yra pigesnės. Tai tuo požiūriu „Achemai“ būtų labai didelė problema, kiek ji galėtų išeiti su savo prekėmis, su trąšomis į tarptautines rinkas ir kokia galia dirbti“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Jis pavadino „Achemą“ netgi lemiamu dujų vartotoju.
„Tų vartotojų, be „Achemos“, ne tiek ir daug yra, tuo labiau, kad energetikai arba visai nebenaudoja, arba labai mažai naudoja. Na, šilumai dar liko Vilnius, kuris dar naudoja dujas. Bet irgi palaipsniui eina į bedujinę ateitį“, – sakė jis.
„Achema“ pernai buvo sustabdžiusi dalį pajėgumų dėl aukštų dujų kainų.
Vilniui šildymo kaina augti neturėtų
Vilnius tebenaudoja šilumos gamybai apie 40 proc. dujų ir šildymas sostinėje šį sezoną augo ypač smarkiai. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Gerimantas Bakanas tikina, kad bendrovė dujomis apsirūpinusi.
„Mes vertiname šitą situaciją, atidžiai stebime, kas vyksta ir pasaulinėse dujų rinkose. Šiaip, šiam šildymo sezonui mes esame, kaip jau ne kartą minėjau, užsitikrinę dujas per terminalą. Turime kontraktą su „Ignitis grupe“, tai šis šildymo sezonas jau eina į pabaigą ir mes esame užsitikrinę“, – sakė jis.
Anot vadovo, situacija kainų požiūriu keičiasi labai sparčiai ir dabar jau galvojama apie kitą šildymo sezoną, jam ruošiamasi.
„Jeigu šį pirmadienį ateities sandoriuose dujų kaina buvo 70 Eur (už MWh) – kas jau per šio laikotarpio perspektyvas atrodė visai neblogai – tai pavyzdžiui, šiandien (ketvirtadienį) šoktelėjo, jeigu neklystu iki 113 Eur TTF (Nyderlandų indeksas – red.). „GET Baltic“ biržoje apie 100 eurų buvo tokia korekcija trumpą laiką“, – sakė G. Bakanas.
Jo vertinimu, nepaisant dabartinių įtampų, vilniečių sąskaitos už šildymą pavasarį daugiau augti neturėtų, ypač turint omenyje, kad šyla orai.
„(Dujų) kaina susiformuoja per mėnesį prieš ateinantį mėnesį. Tai reiškia, per vasario mėnesį susiformavo kaina, kuri bus kovo mėnesį, tai gerai, kad grubiai tariant, iki vasario 23 dienos ta kaina buvo sąlyginai protingame rėžyje, apie 70 Eur (...)“, – kalbėjo jis.
Padėtis keičiasi valandomis
„Ignitis grupės“ atstovas A. Ketlerius teigė, kad kalbant apie pasaulines gamtinių dujų kainas, paskelbus apie Rusijos pradėtus karinius veiksmus prieš Ukrainą, rinkos į tai sureagavo ir kainos padidėjo. Tačiau tokiu laikotarpiu prognozuoti būsimų kainų bendrovė nesiima, nes pokyčiai stebimi kone kas valandą.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad pirminė reakcija finansų rinkose į ketvirtadienio rytą sužinotus įvykius buvo didžiulė. Pasak jo, stebimi akcijų nuosmukiai, kilo panika investuotojų gretose, o pokyčiai neaplenkė ir gamtinių dujų kainų.
Anot jo, Europos biržinė gamtinių dujų kaina ketvirtadienio rytą buvo 118 Eur už megavatvalandę, kai trečiadienį siekė apie 80 Eur.
„Tai yra didžiulis šuolis, bet tai dar nėra gruodžio mėnesio lygis“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, kalbant apie įmonių akcijas ir apie žaliavas, situacija priklausys nuo to, ar bus sutrikimų kalbant apie fizinį žaliavų srautą. Jeigu gabenimas sutriks, šuoliai gali būti ir daug didesni. Vis dėlto, pasak jo, galima daryti išvadą, kad kol kariniai veiksmai bus, žaliavų kainos liks didelės.
Ukraina, kuri ketvirtadienio rytą patyrė Rusijos armijos plataus masto puolimą, yra vienas iš „Gazprom“ dujų eksporto į Europą kelių (dujotiekis „Sojuz“).
Rusijai tiesiant Baltijos dugnu dujotiekio į Vokietiją „Nord Stream“ antrąją giją, Vakarai kritikavo pastarąjį projektą kaip bandymą didinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir kartu eliminuoti Ukrainą iš šių išteklių tranzito schemos. Kremliui pirmadienį pripažinus du separatistinius Ukrainos regionus, Vokietija pranešė stabdanti „Nord Stream 2“ sertifikavimą.
Dar viena rusiškų dujų magistralė į Vokietiją yra „Jamalas-Europa“, ji driekiasi per Baltarusiją ir Lenkiją. Tačiau Vokietijos tinklo operatoriaus „Gascade“ duomenimis, šis dujotiekis nuo pernai gruodžio pabaigos iš esmės veikia reversu: dujos teka ne vakarų kryptimi į Vokietiją, bet į rytus – iš Vokietijos į Lenkiją.
