„Didelis šaltis pirmiausia kelia grėsmę vandentiekio vamzdžiams. Juose esantis vanduo gali sušalti į ledą ir susprogdinti vamzdžius. Atsitikus tokiai nelaimei patiriama nuostolių ne vien dėl sprogusių vamzdžių, bet ir dėl sugadintų vandens skaitiklių, užpiltų pastatų sienų, lubų, sugadintų grindų, kito namų turto“, – įspėja draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Specialistės teigimu, vamzdžių užšalimo riziką galima sumažinti, jeigu patalpose bus palaikoma bent 10 laipsnių šilumos siekianti temperatūra. Pavojus vandeniui užšalti taip pat sumažėja, jei vandentiekis dažnai naudojamas – jame esantis vanduo cirkuliuoja.
„Paprastai vandentiekio vamzdžiai mūsų šalyje būna gerai izoliuoti, tačiau labai pavojinga, jei pastatuose atsiranda ertmių, pro kurias patenka šaltis, pavyzdžiui, išdaužiamas ar tiesiog per neapdairumą paliekamas atidarytas rūsio ar ūkinio pastato langas. Jeigu patalpoje susidaro skersvėjis, užtenka vos 1–2 laipsnių šalčio, kad vamzdžiai užšaltų“, – sako G. Vitkauskienė.
Dideli šalčiai grasina ne tik vandentiekio vamzdžiams, bet ir šildymo sistemoms ar jų jungtims. Oro temperatūrai nukritus 10 laipsnių žemiau nulio, gerokai intensyviau turi dirbti šildymo katilai, padidėja spaudimas šildymo sistemos vamzdžiuose, todėl išauga rizika katilui sugesti ar atsirasti mechaniniams pažeidimams šildymo sistemoje.
