Tokią nuomonę D. Grybauskaitė antradienį išdėstė Žinių radijo laidoje „Pozicija“. Prezidentė kritikavo ne tik per vėlai susizgribusią Vyriausybę ir galimai monopolininkus ginančią Kainų komisiją. Aštrių žodžių ji nepagailėjo didžiųjų miestų, o ypač – Vilniaus ir Kauno, valdantiesiems politikams, kurie esą rūpinasi savo proteguojamomis įmonėmis, o rinkėjus pamiršta.
Prezidentė taip pat pasisakė apie Europos Komisijos (EK) pradėtą tyrimą prieš dujų koncerną „Gazprom“ ir Rusijos politikų reakciją į šią procedūrą. D. Grybauskaitės nuomone, Rusijai šis tyrimas yra puiki proga parodyti, kad gali „civilizuotai prekiauti“ dujomis ir kitais gamtiniais ištekliais.
Palaiko R.Žylių: įstatymus keisti reikia
Prezidentės nuomone, konflikte tarp ministro R. Žyliaus ir VKEKK „tiesa yra kažkur per vidurį“. Tačiau vieną ūkio ministro argumentą – kad reikia iš esmės keisti šilumos kainas reglamentuojančius teisės aktus – šalies vadovė tvirtai palaiko.
„Mes matome: savivalda nekontroliuoja ir nereikalauja iš įmonių finansinės atskaitomybės ataskaitų. Ir tai labai blogai. Tai rodo, kad (šilumininkai – DELFI) gali greičiausiai slėpti didelį pelną ir savivalda visiškai nekontroliuoja ir neprižiūri atiduotų, išnuomotų įmonių privačiam verslui. Matome labai daug neaiškumų. Pirmiausiai – dabartiniai įstatymai, pagal kuriuos ir sudaro Kainų komisija metodikas apskaičiavimo, nedraudžia – ne numato, bet nedraudžia – įtraukti pelno ir palūkanų į tarifą. Tai reiškia, jį praktiškai dirbtinai padidinti“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Anot jos, jau seniai „buvo būtina taisyti įstatymus ir jų pagrindu reikalauti, kad VKEKK keistų savo metodiką“.
Vis dėlto ji mestelėjo akmenuką ir į R. Žyliaus bei visos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės daržą. „Kodėl ministras ir Vyriausybė praregėjo tik dabar, praėjus ketveriems metams?“ - retoriškai klausė šalies vadovė.
Tačiau gerokai daugiau kritikos teko VKEKK.
„Antras akmenėlis būtų į Kainų komisiją. Kodėl ji per tiek metų tiktai pasyviai vykdo įstatymus ir neinicijuoja jokių pasiūlymų, kurie gintų vartotoją, t.y. viešąjį interesą. Iš principo, iš išorės žiūrint, atrodo, kad labiau gina energetikos įmonių pelningumą, negu vartotojų interesus“, - rėžė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, abi pusės – tiek Vyriausybė, tiek VKEKK – turi „rodyti daugiau iniciatyvos ir labiau ginti viešąjį interesą“, o ne „aplaidžiai stebėti, kaip monopolininkas lobsta“. Šalies vadovė pažymėjo, kad šios pastabos pirmiausiai adresuotos Kainų komisijai.
Antausis Vilniui ir Kaunui
Kalbėdama apie šilumos kainas, prezidentė teigė, jog astronominiams tarifams yra tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys.
„Situacija yra labai bloga. Ir ji blogėjo palaipsniui. Objektyvios priežastys – be jokios abejonės, tai tarptautinės tendencijos, kuro kainos, dujų ypač. Bet mes turime ir subjektyvių priežasčių – tai, kas nulemta grynai Lietuvoje“, - teigė D. Grybauskaitė.
Čia ji pridūrė pirmiausiai priekaištaujanti Vilniaus ir Kauno politikams.
„Ypač turiu galvoje politinių jėgų atskirose savivaldybėse veiklą. Šilumos ūkis atiduotas savivaldai. Ir mes matome, kad didieji miestai tvarkėsi blogiausiai. Taigi atiduodami arba išnuomodami šilumos tinklus vienai ar kitai įmonei praktiškai nesirūpino žmonėmis, o rūpinosi tiktai tų įmonių pelnais. Ir šiandieną matome, ypač Vilniuje ar Kaune, labai ryškiai, kai diskusijos valdančiųjų daugumų vyksta ne apie tai, kaip sumažinti kainą, o pagrinde – kaip užtikrinti pelną jų kuruojamoms įmonėms. Situacija turbūt negerės, kol valdančiosios daugumos, ypač didžiųjų miestų, elgsis neatsakingai ir mėgins pirštais rodyti ar tai į Vyriausybę, ar tai į Kainų komisiją, ar dar kur nors. O patys gins monopolininkų interesus“, - tęsė prezidentė.
Biokuras neišgelbės, jei bus monopolinis
Čia pat ji pridūrė, kad daugelio politikų akcentuojama biokuro plėtra nėra panacėja nuo šilumos sistemą kamuojančių negalavimų. Mat biokuras esą nepagelbės, jei šilumos ūkyje vyraus monopoliai.
„Dabar manoma, kad jeigu bus biokuras – neva bus pigiau. Iš tiesų, nebus pigiau. Todėl, kad ką matome Vilniuje konkrečiai – tai tendencija investuoti į biokurą, bet monopolininkas vienas vienintelis. Ir praktiškai nėra galimybės pasijungti smulkesnėms įmonėms, kurios galėtų teikti šilumą. Taigi net ir jeigu pakeistume dujas biokuru, jeigu nebūtų konkurencijos, kainos vartotojui nė kiek nesumažėtų“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, būtent šilumos sektoriaus demonopolizavimo pirmiausiai turėtų imtis savivaldybių politikai. Tuo tarpu Vilniaus tarybos priimtą rezoliuciją dėl šilumos kainų prezidentė laiko prasto darbo išdava.
„Tai rodo viena: kad jiems rūpi energetikos įmonių ir monopolininkų pelnai, bet ne žmonės, kurie juos išrinko“, - teigė D. Grybauskaitė.
Apie „Gazprom“: Rusija turi pradėti civilizuotai prekiauti
Šalies vadovė sakė teigiamai vertinanti „Gazprom“ atžvilgiu vykdomą tyrimą.
„EK Konkurencijos tarnyba yra labai stipri tarnyba. Ji yra labai atsakinga, tyrė daug įvairių monopolinių dominuojančių situacijų – tiek su „Microsoft“, tiek su kitomis tarptautinėmis įmonėmis. Atėjo laikas ir energetikos įmonei – „Gazpromui“ – tapti šio tyrimo objektu. Mes jau seniai matėme tą dominuojančią padėtį. Tikrai buvome įsitikinę ir esame įsitikinę, kad mokame daug brangiau, negu turėtume mokėti. Praktiškai mokame politinę, o ne finansinę ar ekonominę kainą už dujas. Ir matau, kad pagaliau Europa pradeda žiūrėti ir ginti visų šalių narių vartotojų interesus. Tai yra labai gerai“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jo, EK tyrimas, dėl kurio kaltinimais svaidosi daugybė aukštų Kremliaus politikų, gali pačiai Maskvai išeiti į naudą.
„Aš manau, jis (tyrimas – DELFI) naudingas pačiai Rusijai. Rusija turi pradėti civilizuotai prekiauti, būti civilizuota partnere visoms šalims. Ypač todėl, kad Rusija ką tik įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją. Taigi pačiai Rusijai tapti civilizuota ekonomikos bendradarbiavimo dalyve tarptautinėje erdvėje yra naudinga. Tikiuosi, kad ir pati Rusija priims šį tyrimą be kažkokių ypatingų jautrumų, o kaip šansą tapti patikima, skaidria partnere visai Europai“, - sakė D. Grybauskaitė.
Tiesa, kol kas nepanašu, kad kas nors Kremliuje tokių šansų ieškotų. EK tyrimą Maskva vadina politizuotu, o viena procedūros kaltininkių laiko Lietuvą.
