"Energetinis saugumas visoms šalims svarbus - tiek mums, tiek Rumunijai, tiek visai Europai, ypatingai. Mes turbūt sau didelio atradimo ir nepadarysime, kad kainos vis vien priklausė nuo Rusijos pirmųjų vadovų. Visiškai nesvarbu, ar tai vadinosi "Gazprom" pats neva derasi, ar tai kažkoks kitoks sprendimas. Nieko naujo čia nematau, tik galbūt atsirado daugiau aiškumo, su kuo tiesiai kalbėti reikia", - LRT televizijos laidai "Lietuvos diena" telefonu iš Rumunijos sakė D.Grybauskaitė.
Taip ji komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytą dekretą, kuris numato, kad Rusijos strateginės bendrovės ir jų antrinės įmonės tam tikrus veiksmus gali atlikti, tik gavusios išankstinį Rusijos vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą.
"Su Rytų kaimynu saulės ieškoti sudėtinga, nes nemokamai saulės ten nedalinama", - paklausta, ar pati ketina paskambinti Rusijos prezidentui, sakė D.Grybauskaitė.
Dekretą dėl interesų apsaugos V.Putinas pasirašė po to, kai Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą, ar "Gazprom", kuriam tenka 36 proc. Europai teikiamo dujų kiekio, nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdama antimonopolines ES taisykles.
Vienas "Gazprom" vadovų Aleksejus Mileris antradienį pareiškė, kad dekretas reiškia, jog Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos energetikos bendrovės nebegali derėtis dėl dujų kainų nuolaidų.
Lietuva mano, kad "Gazprom" šaliai, kuri pirmoji ši Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti "Gazprom" iš dalies valdomų "Lietuvos dujų" veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą.
Lietuvos teismas yra nutaręs pradėti "Gazprom" iš dalies kontroliuojamos bendrovės "Lietuvos dujos" veiklos tyrimą - Energetikos ministerija siekia nušalinti įmonės vadovus, kurie esą nesiderėjo dėl mažesnių Lietuvai tiekiamų dujų kainų.
Lietuva šiuo metu už gamtines dujas "Gazprom" moka brangiausiai visoje Europos Sąjungoje - 1578 litus (įskaičius galios ir transportavimo mokesčius) už tūkstantį kubinių metrų.