Už tai, kad ši pataisa po pateikimo būtų pradėta svarstyti antradienį balsavo 66 Seimo nariai - daugiausia opozicinių, taip pat ir valdančiųjų frakcijų atstovai, prieš 1, susilaikė 13 parlamentarų – daugiausia valdantieji ir keli opozicinės Darbo partijos atstovai.
Tiesa, balsavimo rezultatai yra gana prieštaringi, nes, pavyzdžiui, valdantieji socialdemokratai antradienio rytą svarstant, ar apskritai įtraukti šį liberalų projektą į darbotvarkę vieningai tam nepritarė, o vėliau lygiai taip pat vieningai balsavo už tai, kad projektas būtų svarstomas Seime.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Petras Auštrevičius antradienį teigė Seimas turėtų pasimokyti iš vasarą padarytų klaidų, kuomet skubant ir perdėm nesigilinant didžiule balsų persvara priimtas Atominės elektrinės įstatymas.
Jau birželio mėnesį priimant minėtą įstatymą Seimas taip pat svarstė tuomet buvusią pateiktą konservatoriaus Jurgio Razmos analogišką pataisą, kuria siūlyta derybų rezultatą tvirtinti Seime.
Tačiau tąkart tokiam siūlymui parlamentarai nepritarė ir nusprendė, jog pakanka apsiriboti įstatyme numatytu įpareigojimu Vyriausybei supažindinti Seimą su derybų eiga ir jų rezultatais.
„Kuo toliau, tuo labiau yra pagrindo abejoti, kad tos visos nuostatos - pagrįstumo, skaidrumo, ir nacionalinių interesų užtikrinimo – derybose galbūt nėra iki galo įgyvendintos. Tam, kad Seimas nebūtų nusišalinęs bei nebūtų nušalintas ir mes būtume visiškai informuoti apie įvykių eigą, aš manau, yra labai svarbu, kad šis klausimas būtų svarstomas Seime. Ir tai būtų ne tik informavimo procedūra, kada Seimas būtų tiesiog supažindintas su derybų eiga, tačiau tai būtų Seimo sprendimas dėl pasiektų derybinių rezultatų įtvirtinimo. (...) Tokios mūsų nuostatos leistų įtvirtinti, kad slibino galvos žvelgtų viena kryptimi ir nesurytų vienas kitos", - antradienį Seime kalbėjo P.Auštrevičius.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus P.Auštrevičius teigė, jog privataus kapitalo dalyvavimas nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę kūrimo projekte yra privalumas, tačiau kartu užsiminė, jog pats norėtų, „kad jų (privataus kapitalo atstovų – DELFI) būtų ir daugiau".
„Matyt, buvo padaryta klaida, kad ir Rytų skirstomieji tinklai (RST) laiku nebuvo privatizuoti. Juo labiau, kad tas investuotojas galėtų pilnateisiai šalia ir, aš manyčiau, net konkurencinėmis sąlygomis dalyvauti kuriant nacionalinį investuotoją", - kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.
Tiesa, P.Auštrevičius čia pat pridūrė, jog toks kitų privačių investuotojų pritraukimas – iš esmės jau yra pavėluotas. Valdančiųjų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narys Saulius Lapėnas ragino balsuoti prieš siūlymą derybų dėl „trigalvio slibino" rezultatą tvirtinti Seime, teigdamas, jog keisti įstatymą besibaigiant deryboms – būtų nesolidu.
„Artėjant derybiniam procesui į pabaigą, bandymas surasti kokį nors figos lapelį, nusiplaunant nuo atsakomybės, kad vis dėlto pats Seimas patvirtino įstatymą kokiu būdu yra kuriamas nacionalinis investuotojas, tai iš tiesų neliudija apie Seimo priimamų sprendimų rimtumą. Vis dėlto, kai yra priimtas įstatymas, keisti žaidimo taisykles derybiniuose procesuose, tai tikrai mes solidumo Seimui nesuteiksime",- aiškino S.Lapėnas.
Kai kurių opozicinių frakcijų nariai siūlė Liberalų sąjūdžio siūlomą Atominės elektrinės įstatymo pataisą toliau svarstyti jau artimiausiame Seimo posėdyje ypatingos skubos tvarka.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas DELFI teigė, jog dėl ypatingos skubos apsispręs tik tuomet, kai pataisą baigs svarstyti Seimo ekonomikos komitetas.
Vyriausybė nacionalinio investuotojo bendrovę tikisi sukurti iš „Lietuvos energijos", „Rytų skirstomųjų tinklų" ir „NDX energijos" valdomos VST.
Nacionalinio investuotojo bendrovė, dar vadinama „trigalviu slibinu" turėtų atstovauti Lietuvai kartu su Lenkija, Latvija ir Estija statant naują atominę elektrinę.
Nepatvirtintomis DELFI žiniomis, abiejų pusių derybininkai praėjusią savaitę sutarė, kad nacionalinis investuotojas būtų kuriamas ne „Lietuvos energijos" pagrindu, kaip kad dabar numato Atominės elektrinės įstatymas, o kuriant naują – patronuojančią bendrovę, kaip kad yra pasiūliusi „NDX energija".
Tam gali būti siūloma atitinkamai taisyti ir vasarą Seime priimtą Atominės elektrinės įstatymą.
„NDX energija" yra siūliusi kurti patronuojančią akcinę bendrovę, kurios dukterinėmis įmonėmis būtų „Lietuvos energija", RST ir VST. Pagal šį modelį, neoficialiomis žiniomis, VST tektų apie 38 proc. būsimos įmonės akcijų, valstybei – apie 62 proc. akcijų. Jau anksčiau „NDX energija" yra išsakiusi poziciją, kad pretenduoja į 39 proc. „trigalviu slibinu" vadinamos įmonės akcijų.
Taip pat, neoficialiomis žiniomis, suderėta, kad nuo „Lietuvos energijos" bus atskiriamos Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė (HES).
