aA
Įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, ant Lietuvos upių ketinama įrengti per 400 mažųjų hidroelektrinių ir užtvindyti 200 kv. kilometrų.
Dėl hidroelektrinių užtvindytų 200 kv. kilometrų
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

Artimiausiu metu į Seimą pateks prieštaringai vertinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Tikėtina, kad daugiausia iečių bus sulaužyta svarstant hidroelektrinių plėtrą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas pasiryžęs pritarti grandioziniam projektui – iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių pastatytose hidroelektrinėse sukurti apie 250 MW elektros energijos.

Ragina išnaudoti galimybes

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną užtikome Šalčininkų rajone prie Versekos upės (Merkio kairysis intakas).

„Kaip tik lankausi prie planuojamų įrengti mažųjų hidroelektrinių. Kalbuosi su žmonėmis, kurie turi labai gerų ketinimų – užtvenkti upę ir gaminti elektros energiją“, – sako J.Šimėnas ir primena, kad 1958-aisiais Lietuvoje veikė net 530 užtvankų. Mažosiose hidroelektrinėse buvo gaminama ne tik elektros energija, bet ir buvo malami miltai, prie hidroelektrinių veikė lentpjūvės.

Tiesa, J.Šimėnas užmiršta pridurti, kad 1958-aisiais Lietuva iš esmės buvo labai silpnai elektrifikuota. Dabar hidroelektrinių statymo priežastys kitos.

„Esu įsitikinęs, kad mes turime daug galimybių tvenkti upes ir nekeisti kraštovaizdžio, nedaryti žalos migruojančioms žuvims ar žvėrims. Žinoma, darbus reikia atlikti su protu. Aš esu darnaus vystymosi šalininkas, tad manau, kad tai, ką mums duoda gamta, reikia panaudoti“, – sako J.Šimėnas.


Abipusiai kaltinimai

Kiek konkrečiau mums gali duoti gamta? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas apetitu nesiskundžia.

„Pagalvokime – jeigu prie upių veiktų 500 jėgainių, tai ir 500 šeimų apsirūpintų lėšomis pragyventi. Iš karto įspėju, kad statant hidroelektrines reikėtų padaryti poveikio energetinei aplinkai vertinimą. Be to, kas 10–20 metų reikėtų nuleisti užtvankų vandenį ir iškuopti vadinamuosius nešmenis. Taip mes sustabdytume taršalų pernešimą į didesnes upes ir Baltijos jūrą. Pasakykite, argi tokie mūsų ketinimai blogi?“ – klausia J.Šimėnas.

Bet ne visi įvertina J.Šimėno ketinimus. Labiausiai priešinasi Lietuvos žaliųjų judėjimas ir kitos gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Šia idėja suabejojo ir Seimo Ekonomikos komitetas. Tačiau J.Šimėnas žino, dėl kokių priežasčių tai nutiko.

„Kas yra Seimo Ekonomikos komitetas? Tai Dainius Budrys, Kęstutis Daukšys ir kiti, kurie kvepia nafta“, – sako J.Šimėnas.

D.Budrys stebisi dėl tokių kaltinimų.

„Šiaip Ekonomikos komitete J.Šimėnas turėjo atsakyti į klausimą, ar buvo atliktas tyrimas korupcijos požiūriu, ar neturi pastabų STT, juk ne paslaptis, kad J.Šimėnas susijęs su asociacija „Litbioma“ ir kitomis tokio pobūdžio organizacijomis. Labai keista, kad jis taip aktyviai domisi šiuo projektu. Tačiau svarbiausia, kad mes nusprendėme šį projektą svarstyti tik tada, kai jam pritars Vyriausybė, nes manome, jog projektas pažeidžia kitus įstatymus“, – sako D.Budrys.
Tačiau projektas juda. Pasak J.Šimėno, šią savaitę projektas dar kartą pateks į Vyriausybės akiratį, o paskui pasieks Seimą.


Užtvindytume 200 kvadratinių kilometrų

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyvą labai kritiškai vertina Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mėlynasis vingis“ vadovas prof. Romualdas Juknys.

„Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (dabar pagaminama 127 MW), tai turėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei svarbiausius jų intakus – Miniją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją ir Žeimeną. Jeigu būtų bandoma šiuos hidroenergetikos plėtros planus realizuoti plėtojant tik mažųjų hidroelektrinių tinklą, tai reikštų, kad reikėtų pastatyti kelis šimtus naujų užtvankų, užtvindyti daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir kultūrine verte pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likusius žuvų migracijos kelius“, – piešia siaubingą ateitį prof. R.Juknys.

Be kita ko, energetikos specialistai apskaičiavo, kad orientuojantis į naujesnes vėjo, kogeneracinio biomasės deginimo technologijas nėra jokio realaus poreikio taip intensyviai plėtoti hidroenergetiką. Įstatyme numatytą tikslą – 20 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, galima pasiekti padidinus HE suminę įrengtąją galią iki 141 MW, vietoje įstatyme numatomų 250 MW. Be to, hidroelektrinių galią padidinus daugiau nei iki 141 MW būtų pažeisti Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymai, ES bendroji vandens politikos direktyva ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.
Planai užtvenkti Merkį
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis neieško žodžių kišenėje: „Jeigu ne bet kam, o Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J.Šimėnui atrodo, kad Lietuvoje reikia pastatyti 400 ar 500 hidroelektrinių, tai jam ne tik nevertėtų vadovauti Aplinkos apsaugos komitetui, bet net nereikėtų būti jo nariu. Kokia čia gali būti apsauga?“

Žaliųjų judėjimo atstovai yra įsitikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyviąja energetika, ir įžvelgia verslo grupuočių planus išgręžti upes. Upių neliks, o į kažkieno pinigines subyrės nemažai pinigų. Aplinkosaugininkus labiausiai stulbina ketinimai tvenkti Ūlos ir Merkio upes.

„Atvirai sakau – J.Šimėnas elgiasi kaip pamišęs. Jis negirdi mūsų argumentų. Komitetas iš esmės siūlo pažeisti jau galiojančius teisės aktus. Juk Seimas priėmė įstatymų pataisas, kad negalima naikinti upių, Vyriausybė patvirtino upių sąrašą, todėl labai stebina ketinimai užtvenkti 400 upių. Galime numanyti, kad ketinama ne vienoje vietoje tvenkti Dubysą, Nerį, Nemuną, Šventąją, Žeimeną, jau sunaikintą Šešupę, Jūrą ir net Merkį bei Ūlą“, – sako R.Braziulis.


Kažkas daro įtaką

Aurelija Stancikienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Kategoriškai nepritariu ketinimams įrengti apie 400 hidroelektrinių ir pasiekti 250 MW galią. Aš įregistravau pataisą, kad maksimali galia neviršytų 141 MW. Nesuprantu, dėl kokių priežasčių Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas yra toks užsispyręs ir kodėl dėl hidroelektrinių plėtros yra linkęs aukoti visą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Manau, kad jam kažkas daro įtaką. Jeigu būtų numatyta pasiekti 250 MW galią, tai, be abejonės, tektų tvenkti visas upes be išimties – net Nerį ir Nemuną.

Gali pasikeisti elektros energijos kaina


Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui Ekonomikos komitetas nei pritarė, nei nepritarė, nes Vyriausybė Seimui jau pateikė Energetikos strategiją, todėl nutarėme abu šiuos projektus svarstyti kartu. Dar paprašėme, kad Vyriausybė padarytų išvadą, ar šie įstatymai neprieštarauja vienas kitam.

Kodėl taip pasielgėme? Mūsų nuomone, įstatymo projektas prieštarauja veikiančiai Energetikos strategijai. Be kita ko, verta pasvarstyti, kaip dėl šio įstatymo įgyvendinimo pasikeis elektros energijos kaina. Ar ji tik dėl šios priežasties nešaus į viršų, pavyzdžiui, iki 65 ct už kWh?
Verta atkreipti dėmesį ir į žaliųjų priekaištus dėl hidroelektrinių statymo. Mano nuomone, ten, kur anksčiau veikė užtvankos, gal ir būtų galima jas atnaujinti, tačiau dėl naujų užtvankų statymo labai reikėtų pagalvoti.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniaus kogeneracinė jėgainė šilumą pradės gaminti lapkritį

350 mln. eurų vertės valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ šiemet vasarą...

Vaičiūnas: saulės energetikos plėtra sparti, bet nepakankama

Nepaisant ypač sparčios gaminančių vartotojų plėtros, saulės jėgainių augimo mastas galėtų...

Siūloma griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto (21)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK ) pirmininko pavaduotojas konservatorius...

„Ignitis grupė“ sudarė finansavimo sutartį su EIB dėl 110 mln. eurų paskolos (2)

Energetikos įmonių grupė „ Ignitis grupė “ trečiadienį pasirašė sutartį su Europos...

Prognozuojama, kad šilumos kaina spalį bus daug mažesnė: labiausiai pajus kauniečiai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) spalio mėnesiui prognozuoja vidutinę...

Top naujienos

Karštieji koronaviruso taškai: situacija Raseiniuose 10 kartų blogesnė nei visoje šalyje (78)

Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatytas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius –...

Netikėtas proveržis beveik 20 metų strigusioje Daškevičiaus byloje: sulaikyti trys asmenys įtariami rezonansinės žmogžudystės organizavimu į teismą atvestas Rolandas Dromantas (100)

Gerai informuotų šaltinių teigimu, vakar ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose vyko...

Nausėda: jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau (323)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį feisbuke sureagavo į viešojoje erdvėje kilusį...

Ekspertai: spartus Lietuvos visuomenės senėjimas tampa praeitimi (1)

„ Investuok Lietuvoje “ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos visuomenė senėja greičiau nei bet...

Didelė avarija Vilniuje: susidūrė 5 automobiliai, prispausti 3 žmonės, vienas jų žuvo (203)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje įvyko baisi avarija . Pirminiais duomenimis,...

Apie slaptą inauguraciją prabilo pats Lukašenka: lenkų ar lietuvių neprivalom informuoti (181)

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo slapta inauguracija – tik Baltarusijos vidaus reikalas....

Rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje: per parą patvirtinti 138 susirgimai Lietuvoje liepsnoja koronaviruso židiniai: Radviliškį vejasi Šiauliai (754)

Lietuvoje užfiksuotas per parą nustatytų naujų koronaviruso susirgimų rekordas – net 138 atvejai.

Profesorius Kėvalas apie Lietuvoje ypač paplitusią infekciją: ją nešioja apie 10 proc. visuomenės (3)

Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija . Skiepus...

Vakcina nuo COVID-19 gaminama ir Lietuvoje, bet dėl jos nesiderame: pasirinktas kitas kelias (18)

Vakcina nuo koronaviruso gaminama ir Lietuvoje, ją Amerikos rinkai gamina „Thermo Fisher...

Specialistas: būti pozityviems yra sveika tik iki tam tikros ribos

„Jeigu tau liūdna ar prastai jautiesi, pusvalandį šypsokis žiūrėdamas į veidrodį ir nuotaika...

|Maža didelių žinių kaina