Valstybės valdoma įmonė „Klaipėdos naftos“ skaičiuoja, kad per dvejus metus „Achema“ nesumokėjo beveik 16 mln. eurų mokesčio, priskaičiuoto terminalo išlaikymui. Šį mokestį „Achema“ ginčija teismuose.
„Dėl to gana skaudi tema mums yra bet koks įvestas mokestis, nes jis dar labiau blogina mūsų konkurencines sąlygas“, - trečiadienį susitikime su žurnalistais kalbėjo jis.
Gamyklos vadovas skaičiuoja, kad terminalo dujos yra brangesnės nei tiekiamos „Gazprom“, o jų konkurentai kitose šalyse dujas gauna 30 proc. pigiau nei „Achema“.
Šiuo metu „Achemai“ tenka 55 proc. visų Lietuvos sunaudojamų dujų – 1,3 mlrd.kub.m dujų, o visa Lietuva – 2,5 mlrd.kub.m dujų.
Taigi Achema“ skaičiuoja, kad ji turi padengti daugiau nei 50 proc. visų terminalo išlaidų. Tačiau, pasak direktoriaus, tai gamyklai finansiškai būtų labai sunku, ji galėtų tai daryti geriausiu atveju dvejus metus, nes bendrovė 2013 m. gavo 5 mln. Lt pelną, o 2014 m. prognozuoja nuostolį.
„Mes skaičiuojame, kad terminalo išlaikymas mums kainuotų 40 mln. eurų per metus, taigi tai mums reikštų dar didesnius nuostolius. O tokios gamyklos uždarymas Jonavoje sukeltų socialinį sprogimą. Tokio mokesčio našta gali sukelti labai liūdnus scenarijus“, - kalbėjo R. Miliauskas, pridūręs, kad po dvejų metų tokio mokesčio mokėjimo tektų užsidaryti.
Jis sako, kad „Achema“ sutinka prisidėti prie terminalo išlaikymo ir jam neprieštarauja, bet šis mokestis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
„Prognozuoja, kad per ateinančius metus Lietuvoje dujų suvartojimas kris, o „Achemos“ išliks toks pat, taigi išeis taip, kad mes turėsime dar daugiau mokėti terminalo išlaikymui“, - sakė „Achemos“ generalinis direktorius, pabrėžęs, kad dabar terminalu jie nesinaudoja.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiemet baigiasi bendrovės sutartis su „Gazprom" ir ji gali visai atsisakyti dujų, atsivežti amoniaką ir iš jo gaminti trąšas. Tokiu atveju jai nebereikėtų prisidėti prie terminalo išlaikymo.
Įmonė siūlo tris alternatyvas: šį infrastruktūros objektą turėtų išlaikyti valstybė iš biudžeto, si dalį SGD terminalo pajėgumų ir pirkti dalį naftos per jį, diferencijuoti mokesčio tarifą skirtingoms įmonėms.
Tuo metu pranešimą išplatinę smulkieji „Achemos grupės“ akcininkai tvirtina nepritariantys įmonės vadovybės pozicijai nemokėti privalomos gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios, skirtos SGD terminalo veiklai užtikrinti.
Sako, kad gali kilti grėsmė terminalo išlaikymui
Kaip skelbia „Klaipėdos nafta“, koncernui „Achemos grupė“ priklausanti Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja „Achema“ nuo 2013 m. už SGD terminalo eksploatavimą yra skolinga 15,896 mln. eurų (su PVM). „Achema“ iki šios dienos nėra atlikusi nė vieno teisės aktuose nustatyto SGD terminalo lėšų mokėjimo.
Kaip pranešime nurodė „Klaipėdos nafta“, kyla rizika, kad nebus surinktos Lietuvos valstybės strateginio objekto – SGD terminalo veiklai užtikrinti būtinos lėšos bei dėl to bus sukelta grėsmė gamtinių dujų tiekimo saugumui.
SGD terminalo įstatyme numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalys yra įtrauktos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, kurią moka visi šalies vartotojai.
Pasak „Klaipėdos naftos“, „Achema“ teismuose ginčija tiek 2013 metams patvirtintas SGD terminalo lėšas, tiek nuo 2014 m. gruodžio 3 d. renkamą SGD terminalo saugumo dedamąją SGD terminalo eksploatavimui. SGD terminalo lėšų surinkimą administruoja AB „Amber Grid“, kuri dėl AB „Achema“ neatliktų mokėjimų anksčiau jau yra inicijavusi dvi civilines bylas dėl skolos iš AB „Achema“ išieškojimo.
Taip pat laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar prievolė mokėti privalomą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
