Šiuo metu nustatyta paskutinė diena pasirinkti tiekėją, – jeigu norima elektrą iš jo pirkti nuo liepos, – yra birželio 26-oji. Daugiau laiko suteikti neketinama.
„Ne, dar vienos papildomos savaitės tikrai nebus, tam tiesiog nėra techninių galimybių. Tiekėją jau pasirinko daugiau nei 80 proc. antrojo etapo vartotojų, tikimės, jog papildomos savaitės pasirinkimui atlikti užteks visiems likusiems neapsisprendusiems“, – „Delfi“ komentavo energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.
Ne visi ekspertai būtų skyrę daugiau laiko
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad papildomo laiko suteikti reikėjo, tačiau nėra garantijų, jog visi likę nepasirinkę tiekėjo vartotojai apsispręs.
„Manau, kad šiuo atveju tikrai reikėjo. Matote, koks didelis skaičius žmonių buvo nepasirinkę. (...) Gerai, kad „Energijos skirstymo operatorius“ ESO sutiko, jog susitvarkys per tą savaitę, kad dar priims sutartis.
Pažiūrėkime, kokiais dideliais tempais viskas vyko paskutinę savaitę, iš tikrųjų, nemažai spėjo pasirinkti. Nemanau, kad visi spės, bet manau, jog dar nemaža dalis pasirinks. Nes vis dėlto visi aiškina tą patį: jeigu nepasirinksite, mokėsite daugiau, nes biržoje kainos labai aukštos“, – prognozavo V. Jankauskas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad nebūtų siūlęs pratęsti pasirinkimo termino.
„Būčiau palikęs gyventojus, to nepadariusius, prisiimti finansines savo poelgio pasekmes bent jau vienam mėnesiui. Tam, kad ateityje būtų mažiau tikimąsi, kad kažkas kitas už mus turėtų mumis pasirūpinti labiau, nei mes patys tai galime padaryti“, – išplatintame pranešime pirmadienį sako M. Nagevičius.
Jis retoriškai klausia „ar gelbėjami gyventojai iš viso nori pasirinkti elektros tiekėją?“.
Anot jo, iš atsiliepimų socialiniuose tinkluose atrodo, kad dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, jog garantinis tiekimas su valstybės kompensuojama dalimi yra pigiau nei pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
„Turiu juos nuvilti, taip nėra (...) Gyventojai, pasirinkdami variantą nieko nedaryti ir pasilikti prie garantinio tiekėjo, greičiausiai jau nuo liepos mokės 2-8 eurais daugiau, nei pasirinkdami bet kokį tiekėją, tiesiog negalvodami.
Su laiku skirtumas, tikėtina, turėtų išaugti iki 5-15 eurų ar net dar didesnės sumos, jei elektros rinkos kainos augs, metų pabaigoje, jei Valstybė nuspręs nuo kitų metų nebeleisti po porą šimtų milijonų eurų per metus elektros kainų kompensacijoms“, – prognozuoja M. Nagevičius.
Nebūtinai visi suspės, bet galimybė suteikta
Bendrovė „Elektrum Lietuva“ komentavo portalui, kad pirmą pirmadienio pusdienį įtampa atslūgusi, gyventojų paklausimų skaičius visais kanalais gerokai kritęs nuo penktadienio piko.
„Galimai dar ne visus pasiekė žinia apie pratęstą terminą tiekėjui pasirinkti, mes tikimės dar sulaukti antrosios susidomėjimo bangos“, – teigia bendrovės komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė.
Anot jos, šią papildomą savaitę toliau bus komunikuojama su gyventojais tiesiogiai, informuojama apie pratęstą terminą, siunčiami priminimai ir pasiūlymai tiems, kurie sutiko juos gauti ir dar nėra priėmę sprendimo.
„Žinoma, sunku būtų tikėtis, kad visi antrojo etapo vartotojai per papildomą savaitę pasirinks nepriklausomą elektros tiekėją“, – sako J. Rupšienė.
Vis dėlto, anot bendrovės, tikslas, kad iš dabartinio neapsisprendusiųjų tokių liktų kuo mažiau.
„Tam koreguojame darbo valandas, planuojame, kad visi mūsų klientų aptarnavimo centrai dirbs visą ilgąjį savaitgalį. Telefonu taip pat konsultuosime, specialistai dirbs budėjimo režimu ir prižiūrės interneto sistemų darbą, kad gyventojai galėtų sklandžiai sudaryti sutartis savitarnoje“, – sako bendrovė.
Išplatintame komentare bendrovė sako skaičiuojanti, kad idealiu atveju nauja elektros tiekimo sutartis kiekvieną šios papildomos savaitės parą turėtų būti pasirašoma kas 4 sekundes.
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius komentavo „Delfi“, kad pirmadienį tiekimo bendrovė „Ignitis“ mato gerokai sumažėjusį klientų srautą.
„Tiek gyvai, tiek telefonu ir internetu sulaukėme mažiau užklausų dėl nepriklausomo tiekimo sutarčių. Viena vertus, dalis tų, kurie nepasirašė sutarčių, galbūt dar nežino apie galimybę sudaryti sutartis iki birželio 26 dienos.
Kita vertus, absoliuti dauguma klientų (virš 80 proc.) jau sudarė nepriklausomo tiekimo sutartis, tad sumažėjęs intensyvumas yra normalus“, – sako grupės atstovas.
Ragina neatidėti paskutinei minutei
Vis dėlto A. Ketlerius rekomenduoja klientams neatidėti sutarties sudarymo paskutinei minutei, kad savaitės pabaigoje netektų laukti eilėse arba susidurti su nepatogumais bandant susisiekti su mumis telefonu.
„Šiuo metu, kai sulaukiame mažiau užklausų, yra kaip tik patogus metas sudarinėti sutartis“, – ragina A. Ketlerius.
Pasak jo, papildoma savaitė bus naudinga tiems klientams, kurie norėjo pasirašyti nepriklausomo tiekimo sutartis, bet dėl objektyvių priežasčių negalėjo to padaryti.
Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos (LNETA) vadovas ir kartu tiekėjo „Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis šeštadienį išplatintame pranešime rašė, kad sprendimą pratęsti terminą viena savaite vertina pozityviai.
„Sutarčių dar nepasirašiusiems vartotojams atsiranda galimybė tai spėti padaryti laiku ir gauti geresnę elektros kainą nei ta, kurią tektų mokėti nepasirinkus. Jei iki birželio 26 dienos tiekėjo namų ūkis nepasirenka, elektra bus pradėta tiekti garantinio tiekimo“, – teigė V. Juraitis.
Pasak jo, garantinio tiekimo prognozuojama kaina liepos mėnesiui yra 38 centai už kilovatvalandę. Ir nors ji mažės dėl valstybės kompensavimo sistemos, tačiau kadangi kompensuojami tik 9 centai, garantinį tiekimą gausiantys namų ūkiai, prognozuojama, mokės 29 centus už kWh.
„Tuo tarpu jei namų ūkis pasirinks tiekėją su ne didesne nei 33 centai už kWh kaina, pritaikius kompensaciją, pirmuosius šešis mėnesius, kai kompensavimo sistema bus įgyvendinama, elektros kaina vartotojams bus 24 centai už kWh, kas yra 5 ct mažiau nei garantinio tiekimo“, – argumentavo V. Juraitis.
Perspėja dėl garantinio tiekimo kainos
ESO ekspertų prognozėmis, paremtomis pirmųjų trijų šio mėnesio savaičių kainomis biržoje, prognozuojama garantinio tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos gali siekti 39 cento už kWh. Po valstybės taikomos kompensacijos, kuri padengs iki 9 centus, kaina gali būti 30 centų už kWh.
Energetikos ministerija šeštadienį pareiškė norinti apsaugoti vartotojus nuo papildomų išlaidų už brangesnį garantinį tiekimą, todėl galutiniam apsisprendimui dėl tiekėjo suteikia dar savaitę.
„Tikimės, jog elektros tiekėjo nepasirinkę vartotojai ras laiko per ilgąjį šventinį savaitgalį išanalizuoti pasiūlymus rinkoje ir pasirinkti jiems priimtiniausią variantą“, – pranešime teigė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
ESO primena, kad pasirinkti tiekėją bus galima ir po liepos 1 dienos. Tuomet jau elektrą nepriklausomas tiekėjas tiektų nuo rugpjūčio.
„Jeigu vartotojas tiekėją pasirinks liepos 5 dieną, jis jau nuo rugpjūčio 1 dienos gaus naujojo tiekėjo paslaugas, tačiau pasirinkus, pavyzdžiui, liepos 20 dieną, nepriklausomas tiekėjas energiją pradės teikti nuo rugsėjo 1 dienos“, – datų pavyzdžius pateikia operatorius.
„Ignitis grupės“ atstovas A. Ketlerius taip pat pabrėžia, kad klientai, kurie vis dėlto sprendimą dėl nepriklausomo tiekimo atidės kitam mėnesiui, turės galimybę sudaryti sutartis ir vėliau.
„Kartais išgirstame nuogąstavimų, kad nepasirašę sutarties šiuo metu, brangesniame garantiniame tiekime klientai privalės būti iki metų pabaigos – tai netiesa. Garantinį tiekimą bus galima nutraukti bet kada ir pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – sako A. Ketlerius.
Pasidomėjus, kokia tvarka reglamentavo šeštadienį iškomunikuotą pratęsimą, energetikos ministro patarėja V. Ramanauskaitė paaiškino, kad birželio 18-oji (tai yra, ankstesnė galutinė data) nebuvo fiksuota jokiais teisės aktais, todėl naujų priimti ir nereikėjo.
„Keičiant tiekėją, Elektros energetikos įstatyme yra numatytas maksimalus dviejų savaičių terminas, per kurį operatorius imasi priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos pakeitimui atlikti“, – aiškino patarėja.
Anot jos, birželio 18 diena buvo pasirinkta kaip optimalus terminas ESO ir nepriklausomiems tiekėjams apsikeisti duomenimis bei sklandžiai pereiti prie nepriklausomo tiekėjo tiekimo liepos 1 dieną.
„Tačiau mes, paskutinėmis dienomis matydami gyvas eiles ir lūžtančias nuo užklausų telefonų ir internetų linijas, klausėme tiek ESO, tiek tiekėjų, ar jų techninės galimybės leistų sudaryti vartotojams galimybę rinktis tiekėją dar savaitę.
Gavome atsakymą, kad su papildomai resursais, taip pat įvertinus IT sistemų galimybes sėkmingai apdoroti sutartis ir duomenis, galima leisti vartotojams rinktis dar savaitę“, – aiškino V. Ramanauskaitė.
Į klausimą, ar termino pratęsimas buvo tiekėjų iniciatyva, „Elektrum Lietuva“ komentavo, kad tai buvo Energetikos ministerijos sprendimas, siekiant apsaugoti vartotojus nuo papildomų išlaidų už brangesnį garantinį tiekimą.
„Mes, kaip nepriklausomas elektros tiekėjas, sveikiname tokį žingsnį ir darome viską, kad kuo daugiau gyventojų spėtų pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją“, – komentavo J. Rupšienė.
Tebelieka daugiau nei 100 tūkstančių
ESO atstovas Paulius Kalmantas sako, kad didžiulis šalies gyventojų srautas sudarant tiekimo sutartis internetu, telefonu ar gyvai rodo, esą didelė visuomenės dalis nori laiku pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
„Šis laikas skirtas bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir nepriklausomiems tiekėjams suadministruoti pasirašytas ir vis dar pasirašomas sutartis. Papildoma savaitė suteikta įvertinus ESO valdomos duomenų mainų platformos technines galimybes ir turimus rezervus apdoroti didelį duomenų kiekį“, – teigė ESO atstovas.
Anot jo, siekiant sklandžiai suvaldyti duomenų srautą dirba sustiprintos ESO darbuotojų pajėgos. Šio ryto duomenimis, antrajame etape tiekėją pasirinko 81,2 proc. gyventojų. Tai reikštų, kad tiekėją pasirinko beveik 601 tūkst. antrojo etapo vartotojų, o dar 139 tūkst. to nepadarė.
Paklaustas, ar galima būtų patobulinti liberalizavimo procesą ir išvengti sumaišties trečiojo etapo pabaigoje, energetikos ekspertas V. Jankauskas pakartojo savo poziciją, kad projektas sutapo su nepalankiomis išorinėmis aplinkybėmis – aukštomis elektros kainomis biržoje.
Todėl esą daliai gyventojų ir atrodo, jog elektra jiems pabrango būtent dėl rinkos liberalizavimo.
Jis taip pat skeptiškai įvertino Seimo opozicijos siūlymą laikinai stabdyti liberalizaciją.
„Mano supratimu, procesą reikėjo stabdyti kažkur rudenį, nes iš tikrųjų liberalizacija naudinga tiems, kurie daug suvartoja (...) Na, bet daug kas tikėjosi, ir aš tarp jų, kad ateis geresni laikai, kad šią žiemą dujų kainos pradėjo eiti žemyn, elektros kainos pradėjo mažėti, bet prasidėjo karas ir vėl viską sumaišė“, – kalbėjo V. Jankauskas.
„Žodžiu, nepasisekęs momentas, labai sugadino visą liberalizacijos įvaizdį, dabar žmonių nebeįtikinsime, kad liberalizacija duos naudos ateityje“, – svarstė ekspertas.
Gyventojai gali pasirinkti iš šių tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.
