Daugiabučio gyventojai skaičiuoja sutaupytus tūkstančius: kaip jiems tai pavyko?

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios”, daugiabučio namo gyventojai apskaičiavo, kad jų savarankiškai, be jokios valstybės pagalbos, įdėtos investicijos atsipirks jau per trejus metus.

Pasak šio namo bendrijos pirmininko pavaduotojo Jono Kinderio, naujosios katilinės pastatymas bendrijai atsiėjo 20 tūkst. litų, iš kurių didžiąją dalį – 11,5 tūkst. litų - teko sumokėti už patį biokuro katilą. Vandenį gyventojai šildosi elektra.

Pirmas dvi šildymo sezono savaites, spalį, viso aštuonbučio namo šildymas bendrijai tekainavo 660 litų, tad nesunku suskaičiuoti, kad kiekvienai šeimai teko mokėti labai nedaug. Žmonės prisimena, kad už centralizuotai tiekiamą šilumą per tą patį laikotarpį jie sumokėdavo daugiau kaip dvigubai brangiau - net iki 180 litų kiekvienas butas.

Beje, sumanūs Kazlų Rūdos Žemaitės gatvės daugiabučio namo gyventojai rado ir kitokių būdų, kaip išvengti didelių mokesčių įvairiems tarpininkams. Įkūrę namo bendriją jie atsisakė namą administravusios bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas“ paslaugų, tad per metus sutaupo dar apie 2800 litų. Be to, įsteigę bendriją ir ją įregistravę kaip ne pelno siekiančią organizaciją, gyventojai jai gali paaukoti ir 2 proc. savo pajamų mokesčio. Taip bendrijos sąskaita kasmet papildoma nuo 1500 iki 2000 litų.