Kai kurie daugiabučių gyventojai sakė, kad kaskart eidavo nurašinėti skaitiklių, gaišdavo laiką ir ne visada viską pavykdavo nurašyti teisingai.
Daugiabučio pirmininkė, kuri bendru sutarimu nurašinėdavo vieno daugiabučio rodmenis, teigia, jog tekdavo vaikščioti apsikrovus popieriais.
„Turiu sąsiuvinį, susirašiusi butus, skaitiklio numerį ir kiekvieną skaitiklį, įrašydavau kilovatvalandes, valandas, kubus“, – sako Virginija Ragauskienė.
Tačiau dabar Kaune 80-ties daugiabučių gyventojams buitis palengvėjo.
„Vartotojui nebereikės deklaruoti skaitiklio rodmenų. Kalbant apie karšto vandens skaitiklius, kiekvienas mokės tik už save, ką suvartos. Užfiksuosime visus galimus skaitiklio gedimus“, – komentuoja bendrovės „Kauno energija“ Prevencijos ir kontrolės skyriaus vadovas Tomas Janušas.
Iš namų skaitiklis perduoda duomenis netoliese esančioms antenoms, kurios mobiliu ryšiu siunčia informaciją į „Kauno energijos“ serverius. Tokios naujovės diegimas kauniečiams nieko nekainuoja.
„Pastate yra sumontuojamas skaitiklis su „LoRa“ technologija, antena surenka duomenis apie pusės kilometro spinduliu“, – pasakoja T. Janušas.
„Kauno energija“ sako, kad nuotoliniu būdu gaunama informacija ir apie atsirandančius gedimus, ir apie sukčiavimą. Energijos vagystės esą dažnos.
„Dalis nedeklaruoja, reiškia, duoda netinkamą parodymą, ką rodo skaitiklis. O dalis bando gudrauti ir apgauti skaitiklį“, – pastebi T. Janušas.
Dabar išmaniųjų įrenginių apgauti nebepavyks, nes viską fiksuoja kompiuterinės sistemos.
Daugiabučio pirmininkė V. Ragauskienė sako, kad su nauja sistema mokesčių apskaičiavimas tapo tikslesnis.
Gyventojų teigimu, dabar niekuo rūpintis nebereikia, užtenka gavus paprastą ar elektroninį laišką susimokėti.
Specialistai ramina, jog išsijungus kompiuteriams ar įvykus kibernetinei atakai, duomenys serveriuose niekur nedingtų.
„Šios technologijos yra saugios, jos yra suderintos pasauliniu lygiu, kad jokiu kibernetinių atakų prieš jas negali būti įvykdyta“, – tikina „LoRa“ Tinklo specialistas Dominykas Litvaitis.
Manoma, kad naujovę galima būtų pritaikyti visoje Lietuvoje. Europoje šią inovaciją naudoja šešios šalys.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
