Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis Baltijos jūros dugnu sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“, ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.
Dujotiekis taip pat sumažintų Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą, o tai suduotų smūgį provakarietiškai vyriausybei, susiduriančiai su kariniu ir ekonominiu Maskvos spaudimu.
Šį klausimą rytų Ukrainos mieste Charkove penktadienį D.Grybauskaitė aptarė su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
„Ukraina gana atvirai prašo mūsų paramos blokuojant įvairius su šiuo projektu susijusius klausimus ir mes, be jokios abejonės, tai darome iki šiol“, – žurnalistams Charkove penktadienį sakė D.Grybauskaitė.
„Mes kritiškai vertiname ir, matyt, vertinsime šį projektą daugiau kaip politinį, o ne kaip ekonominį projektą“, – teigė ji.
Anot diplomatų, Europos Komisija šiuo metu rengia mandatą pradėti derybas su Rusija dėl dujotiekio. Lietuvos pareigūnai tokioms deryboms nepritaria ir ragina griežčiau izoliuoti Rusiją.
„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas. Vystant projektą su „Gazprom“ bendradarbiauja Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos įmonės.