Konferencijos partneris – DELFI, savo skaitytojams su dalimi pranešimų padės susipažinti tiesioginių transliacijų metu.
Konferencijoje dalyvaus Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Estijos ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikai Ando Leppiman, Lietuvos premjero patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius, „Achemos grupės“, generalinis direktorius Audrius Bendaravičius, „Fortum“ viceprezidentas Esa Hyvärinen, Niall Trimble - „The Energy Contract Company Ltd" vykdantysis direktorius, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas, Ramūnas Miliauskas - „Achemos" generalinis direktorius, "Lietuvos energijos" kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis, „White&Case" partneris Tomasz Chmal, Lietuvos energetikos viceministrai Aleksandras Spruogis bei Vidmantas Macevičius, Rokas Grajauskas „Danske bank" analitikas Baltijos šalims bei daug kitų aukščiausio lygio energetikos ekspertų.
Specialių pranešimų metu Tom Cummins - tarptautinės teisės įmonės „Ashurst" partneris, detaliau pristatys dujų arbitražus bei apžvelgs pasaulinę praktiką šia tema, o Carl Lindholm - „Tieto" konsultacijų energetikos paslaugų sektoriui vadovas pateiks įžvalgas apie energetikos sektoriaus skaitmenizaciją.
Pokalbio metu Carls Lindholm sutiko šiek tiek plačiau pasidalino įžvalgomis apie tai kokie iššūkiai laukia energetikos sektoriaus.
- Energetikos sektorius išsivysčiusiose šalyse lėčiau ar greičiau juda link skaitmenizacijos, nes moderniausi informacinių technologijų sprendimai ir jų taikymas energetikoje, kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje, yra neišvengiami.
- Aš matau labai daug ateities galimybių skaitmenizacijoje, štai kodėl taip žaviuosi energetikos sektoriumi ir vykstančia jo skaitmenine transformacija.
Energetikos verslo procesai šiuo metu sparčiai keičiasi, atnešdami ne tik kitokį energetikos įmonių santykį su vartotojais, bet ir naujus verslo modelius. Šiame procese energetikos pramonės ateities laimėtojais bus tos bendrovės, kurios sugebės nuspėti ateities poreikius ir prisitaikyti prie naujausių technologijų, atitinkančių jų klientų šiuolaikinius lūkesčius.
- Šiaurės šalyse po 1990 metų prasidėjo rinkos liberalizavimas, atnešęs elektros gamintojų ir prekybininkų konkurenciją, ko pasėkoje susiformavo elektros prekybos rinka. Kaip tai paveikė elektros perdavimo verslą ir energetikos verslą? Ar šiame procese yra momentas, kurį galėtume pavadinti revoliuciniu?
- Jei vertintume iš vartotojų perspektyvos, nuo 1990 m. vidurio įvykęs didžiausias pasikeitimas – tai galimybė vartotojui pakeisti tiekėją, nepatiriant jokių išlaidų. Jei žvelgtume iš pramonės vidaus perspektyvos, rinkos liberalizavimas turėjo labai didelės įtakos skirstymo sistemos operatoriams ir mažmeninėms struktūroms.
Buvo įgyvendinta daug naujų procesų, stipriai pasikeitė požiūris į klientus – atsirado konkurencija dėl elektros energijos kainų, naujos elektros pirkimo sutarčių formos, informavimo apie kainos pasikeitimą sistemos. Tuo pačiu tai suteikė galimybę rinkoje ir visiškai naujiems dalyviams: tarpininkams, prekybininkams, atsiskaitymų bendrovėms, finansų analitikams, tarptautinėms energetikos bendrovėms.
Vis dėlto vartotojų elgseną tai mažai tepakeitė – elektros energija yra mažo pajamingumo produktas ir rinkos dalyviai iš tiesų nesukūrė, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, tikrai naujų produktų. Revoliucingo žingsnio kol kas laukiame ir būtent dabar jau yra sudarytos visos sąlygos judėti link informacija paremto verslo, kurį įgalina apsikeitimas vartojimo duomenimis ir kuriame sprendimai priimami remiantis gyvais paklausos ir pasiūlos duomenimis, prieinamais visiems rinkos dalyviams.
Kitas svarbus pokytis, dar tykantis už kampo, yra susijęs su pasikeitusiu požiūriu į profesionalius vartotojus, o taip pat su atsinaujinusiais ir galimais naujais rinkos dalyviais, kurie gali pasiūlyti naujus verslo modelius ar inovatyvius produktų paketus.
- Jūs teigiate, kad energetikos sektoriaus ateitis slypi skaitmenizacijoje. Kada įvyko šis skaitmeninis persilaužimas? Kas apskritai skatina skaitmenizaciją? Kokių investicijų ir know-how ji reikalauja?
- Tikiu, kad skaitmenizacijos lūžio momentas yra kaip tik dabar. Tam įtakos turi daugybė faktorių. Visų pirma, tai – kokybiškai veikiantys verslo liberalizavimo procesai (Šiaurės šalyse). Antra, akivaizdu, kad verslas yra labiau subrendęs panaudoti visą vertės grandinę apimančius verslo procesų automatizavimo sprendimus. Išmanieji skaitikliai ir kiti prietaisai jau renka vartojimo bei kitus duomenis.
Antai Suomijoje ir Švedijoje praktiškai visi vartotojai turi išmaniuosius skaitiklius su galimybe vartojimą sekti 15 minučių arba valandos tikslumu, Norvegijoje ir Danijoje diegimo projektai irgi sparčiai vyksta. Daugelis šalių taip pat yra sukūrę centralizuotas energijos duomenų skelbimo platformas (vadinamuosius electricity data hub), analitinės platformos veikia ne tik geriau, bet ir mažesnėmis sąnaudomis, o integracija į išorines didelių duomenų saugyklas tapo paprastesnė ir pigesnė.
Šiuo metu daugiausiai investuota į pažangiuosius skaitiklius, tačiau neišvengiamai didelės investicijos turės būti skiriamos ir išmaniųjų elektros energijos tinklų sprendimams. Nors daugumą baugina IT platformų pokyčiai, bet, mūsų požiūriu, tokios investicijos yra reikalingos, o jų rizika tikrai žema. Didžiausias iššūkis – tai know-how ugdymas ir požiūrio, susijusio su pasenusiu darbo pobūdžiu, keitimas. Tikriausiai dabar yra tas idealus metas, kuomet nauji rinkos dalyviai gali įžengti į paslaugų rinką su šviežiomis naujų produktų idėjomis.
- Kokius informacinių technologijų sprendimus šiandien turi energijos skirstymo sistemų operatoriai ir mažmeninės prekybos energija bendrovės? Kokių sprendimų jiems iš tiesų reikėtų ir kokią naudą jie galėtų atnešti?
- Energijos skirstymo sistemų operatorių informacinių technologijų sprendimai vis dar yra labai orientuoti į tinklo informacines sistemas, siekiant įvykdyti savo, kaip sistemos operatoriaus, vaidmenį. Kitas jų vaidmuo – rinkos tarpininko – išpildomas tradicinėmis vartotojų atsiskaitymų ir skaitiklių duomenų valdymo sistemomis. Mažmenininkai savo versle daugiausiai naudoja atsiskaitymo sprendimus, tačiau pamažu auga įsipareigojimų klientams sprendimų ir ryšių su klientais (angl. CRM) sistemų svarba pardavimams bei rinkodarai.
Mūsų požiūriu, kai kurie IT spendimų tiekėjai jau yra subrendę kurti aukščiausios klasės sprendimus ir juos diegti, integruojant šias paslaugas su daugelio pramonės šakų horizontaliomis platformomis. Akivaizdu, kad verslo procesų automatizavimas didina efektyvumą ir mažina išlaidas.
Dėl įdiegtų informacinių technologijų sprendimų mažėja infrastruktūros ir IT platformų išlaidos, o dėl automatizuotų ir informacija valdomų procesų didėja klientų pasitenkinimas. Svarbu ir tai, kad naudojant standartizuotus aukščiausios klasės sprendimus mažėja išlaidų ir kokybės rizika dėl reguliavimo pasikeitimų ateityje, o konkurencinis pranašumas didinamas juos palyginti paprastai ir pigiai integruojant į savo veiklą.
- Jūsų nuomone, koks IT sprendimas energetikos sektoriuje galėtų būti pavadintas inovatyviausiu?
- Energetikos informacinių technologijų sprendimuose pritaikomos tos pačios technologinės inovacijos, kurios skverbiasi į sprendimus ir kitose industrijose. Tačiau atsižvelgiant į energetikos bendrovių iššūkius ir tendencijas, tokios inovacijos pirmiausia ateina iš poreikio įdarbinti energetikoje surenkamus didelius duomenis – tai didelių duomenų analitikos bei duomenų apsikeitimo su kitais rinkos dalyviais sprendimai, o kartu ir programinė įranga bei infrastruktūra „debesyje“.
Visa tai siūlo naujus sprendimų ir paslaugų teikėjų bei energetikos bendrovių bendradarbiavimo būdus, o kartu leidžia sprendimų naudotojams susimažinti programinės įrangos ar infrastruktūros palaikymo kaštus.
Inovacijos pasireiškia visose technologijų lygiuose: sprendimai pritaikomi ir teikiami pagal programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS, angl. Software as a Service) modelį, sprendimų funkcionalumą skaidant į specializuotas funkcines dalis, kurias galima komplektuoti pagal poreikį. Sprendimuose naudojamos atvirą architektūrą ir atviras programines sąsajas užtikrinančios technologijos, leidžiančios nesudėtingą integraciją su kitomis kliento sistemomis, ir infrastruktūros lygmenyje, kur infrastruktūra iškeliama į debesų platformas IT paslaugų teikėjų duomenų centruose.
Tokie sprendimai leidžia klientui sukomplektuoti reikiamą funkcionalumo rinkinį ir mokėti tik už tai, kuo klientas naudojasi, išvengiant investicijų į perteklinius informacinių technologijų resursus ir tokiu būdu žymiai sumažinant paslaugos teikimo kaštus, tenkančius kiekvienam klientui atskirai.
.
