„Žiūrėdama į praeitį galvoju, kad vis dėlto atominės energetikos priešai nuskandino buvusį projektą taip pat kaip ir šį. Tačiau socdemai tikrai prie šito rankų nekišo, bet konservatoriai, deja. Aš manau, kad jie galėjo pakoreguoti buvusį projektą ir plėtoti jį toliau, taip nebūtų prarasti dveji brangūs metai, per kuriuos atsirado atominės elektrinės Baltarusijoje ir Kaliningrade“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo parlamentarė, kartu su kolegomis parengusi rezoliucijos projektą dėl situacijos energetikos sektoriuje.
Jos teigimu, ant kortos pastatytas maždaug 12 mlrd. Lt vertės energetikos ūkis, o visa pertvarka vykdoma Vyriausybės nutarimais į svarstymus neįtraukiant Seimo.
Ji svarstė, galbūt verta galvoti apie prisijungimą prie jau planuojamų kitų jėgainių statybų. „Lenkai apie tai galvoja“ – sakė B. Vėsaitė.
Vadino primityviu politikavimu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma, pateikęs priešingą rezoliuciją, tvirtino, kad socialdemokratų parengta rezoliucija – primityvus politikavimas.
„Rezoliucijos būčiau neteikęs, jeigu pirmosios rezoliucijos iniciatoriai socialdemokratai būtų daugiau mažiau sąžiningai parengę savo rezoliuciją, o ne taip, kaip atsitiko šiuo atveju, kai yra ne objektyvi rezoliucija, o primityvus politikavimas, matyt, dėl artėjančių savivaldybės rinkimų“, – sakė jis.
Vadino darbo gaišinimu
Tačiau prasmės svarstyti tokias rezoliucijas, kurios neturi jokios teisinės galios, TS-LKD nemato narys Kęstutis Masiulis, kreipęsis į B. Vėsaitę: „Kas jus skatina, artėjantys rinkimai? Kokie yra tikrieji jūsų motyvai, kurie jus skatina tokias tuščias savo turiniu rezoliucijas pūsti ir pūsti, gaišinti Seimo darbą?“
„Šis klausimas yra kiekvieno mūsų piliečio kišenės klausimas“, – su kolega nesutiko B. Vėsaitė.
Seimas diskusijoms dėl dviejų rezoliucijų projektų užtruko maždaug valandą, tačiau nusprendė, kad diskusijas reikėtų pratęsti kitame posėdyje ketvirtadienį.
„Ar jums neatrodo, kad visa tragedija prasidėjo būtent jūsų laikais, kai jūs ryžotės imtis tokio labai abejotino žingsnio kaip IAE uždarymas“, – teiravosi jis.
„O nebuvo pabaiga tai, kad jūs nusprendėte visą energetiką atiduoti į privačias rankas?“ – po E. Klumbio klausimą uždavė TS-LKD narys Edmundas Pupinis.
„Atleiskite, bet jūsų Vyriausybė taip pat ieško privataus investuotojo, nes Lietuva neturi pakankamai lėšų“, – atsakė B. Vėsaitė.
Vieni ragina, o kiti prašo
B. Vėsaitės su kitais socialdemokratais parengtoje rezoliucijoje rašoma, kad „esminiai pakeitimai energetikos ūkyje vien tik slaptais Vyriausybės nutarimais“, o visi projektai, numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje, vėluoja.
Taip pat Vyriausybė raginama nevilkinti suskystintų dujų terminalo statybų, labiau pasitikėti Lietuvos mokslininkais, priimti naują Energetikos strategiją ir skaidriau vykdyti pertvarkas.
Tuo metu J. Razmos rezoliucijoje rašoma priešingai: „Po ilgo socialdemokratų vyriausybių neskaidrių sprendimų energetikos srityje, pavyzdžiui, AB „Lietuvos dujos“ privatizavimas, bendrovės „Leo LT“ įkūrimas ir kt.) A.Kubiliaus vyriausybė ryžtingai ir skaidriai imasi įgyvendinti strateginius sprendimus, garantuojančius energetinę nepriklausomybę ir mažesnes kainas vartotojams“.
Be to, esą Nacionalinės energetikos strategijoje tikslai ir priemonės yra aiškiai suformuluoti. Taip pat Seimui siūloma pritarti Energetikos ministerijos vykdomoms pertvarkoms ir elektros kainų nedidėjimo užtikrinimui.
Taip pat rezoliucijoje siūloma pritarti Vyriausybės pozicijai dėl suskystintų dujų terminalo vietos ir tipo pasirinkimo ir prašoma įgyvendinti šį projektą kiek įmanoma spartesniais tempais.
