Tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad nuostolius atlyginti Lietuva turėtų tik tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, pasitrauktų iš tarptautinių konvencijų dėl branduolinės žalos arba priimtų kokių kitų „keistų“ sprendimų.
„Koncesijos projekte, kurio parlamentarai nematė, bet žurnalistai jau matė, teigiama, kad jeigu Lietuva nesilaikys sąlygų, įteisintų koncesijos projekte, tai praktiškai įsipareigojimai gresia iki 1 mlrd. Lt. Kadangi mes nesame garantuoti, ar latviai ir estai dalyvaus VAE projekte, ar nebūtų geriau su jais pirmiausia turėti susitarimą, o tik po to priiminėti įstatyme Seime. Nes aš turiu nuogąstavimų. Man teko kalbėti su latvių ir estų parlamentarais, tai jų parlamentuose tokių diskusijų nebuvo, kol kas kalba tik jų energetikos įmonės“, - klausė B. Vėsaitė, kuri šių metų sausį buvo įvardinta kaip potenciali socialdemokratų kandidatė į energetikos ministrus.
DELFI primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė VAE koncesijos sutarčiai, kuri toliau keliaus į Seimą ir jam pritarus, bus pasirašoma. Šios sutarties projektas skelbiamas Energetikos ministerijos tinklapyje.
Finansų ministrė I. Šimonytė teigia, kad tam, jog tokia žala atsirastų, partneriai turi dalyvauti projekte ir į jį investuoti. Maža to, Lietuva turėtų kompensuoti žalą tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta jos kaltė, o kaltė kiltų iš Lietuvos institucijų priimtų sprendimų.
„Latvių ar estų dalyvavimas niekaip nesusijęs su ta milijardine suma, apie kurią jūs kalbate. Tam, kad tokio dydžio investicijos ir potenciali rizika susidarytų, visų pirma visi akcininkai turi susitarti dalyvauti ir investuoti, o tokia kompensacijos rizika kyla tik tokiu atveju, jeigu dėl Lietuvos kaltės būtų nutraukta sutartis. Lietuvos kaltė apibrėžta koncesijos sutartyje. Jeigu Lietuva, pavyzdžiui, pasitrauktų iš tarptautinių konvencijų dėl branduolinės žalos, tai tokiu atveju jai tektų atlyginti visas kitų akcininkų padarytas investicijas. Bet pirmiausia tie kiti akcininkai turi dalyvauti projekte ir tas investicijas padaryti. Antriausia, Lietuva turi priimti gana keistus sprendimus, kad tokia žala kiltų“, - parlamentarai atsakė I. Šimonytė.
VAE eksploatacijos pradžia turėtų būti 2020 – 2022 m. Skaičiuojama, kad bendra projekto suma neturėtų viršyti 5 mlrd. eurų arba 17 mlrd. Lt. Lietuva siekia valdyti 34 proc. elektrinės akcijų, o tai reiškia šalies investiciją į projektą iki 6 mlrd. Lt.
Koncesijos sutartyje numatoma, kad Lietuvos investuotojas valdys 38 proc. visų naujos planuojamos elektrinės bendrovės akcijų, japonų įmonė „Hitachi“ - 20 proc., Latvijos „Latvenergo" 20 proc., o „Eesti Energia" - 22 proc.
