„Gyvenu Kaune, paprastai mokėjimus atlieka mano vyras. Gyvename privačiame name, 1950-tų metų statybos. Dabar jis renovuotas, už gruodžio mėnesį mokėjome apie 400 Lt už 120 kv. m, bet taupome ir kartais pasišildome malkomis papildomai“, - sakė ji.
B. Vėsaitė pridūrė, jog namie kol kas prie biokuro naudojimo neperėjo, o pagrindinis naudojamas kuras - dujos.
„Ateityje galvojame pereiti prie biokuro katilo“, - teigė ji.
Priminė didžiausias sąskaitas Kaune
Tačiau B. Vėsaitė priminė, kad vienas didžiausių sąskaitų už šildymą vis dar gauna Kauno gyventojai.
„Norisi atpiginti žmonėms komunalines paslaugas už šildymą. Tie, kurie perėjo prie biokuro, vidutiniškai moka 10 ct mažiau (už šilumos kilovatvalandę) nei Kauno ar Vilniaus miesto gyventojai. Kaunas - „lyderis“ tarp šildymo kainų“, - dėstė B. Vėsaitė.
Todėl, ministrės manymu, vienas prioritetų energetikos sektoriuje yra Petrašiūnų šiluminės elektrinės atnaujinimas Kaune, pereinant prie biokuro. DELFI skelbė, kad Kaunas svajoja apie 300-500 Lt mažesnes sąskaitas gyventojams už šilumą, o šis projektas Kaune padidintų konkurenciją tarp šilumos gamintojų.
„Kitas - renovacija, bet tai jau Ūkio ministerijos valdymo srityje, kas liečia struktūrinių fondų lėšas, bet mes galime investuoti tik į viešuosius pastatus. Bet tai irgi dideli sutaupymai“, - mano B. Vėsaitė.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiemet lapkritį Kaunas užėmė 8-ą vietą pagal šilumos brangumą ir aplenkė visus didžiuosius šalies miestus. Brangiau šiluma kainuoja tik Šalčininkuose, Biržuose, Joniškyje, Pakruojyje, Trakuose, Prienuose ir Anykščiuose.
Daugiabučius palygino su kolūkiais
Paklausta, kodėl šildymui ir karštam vandeniui yra taikomas lengvatinis PVM tarifas, kai perkantys malkas ir kitą kurą turi mokėti 21 proc. PVM, B. Vėsaitė sakė, jog daugiabučių gyventojai „yra komunalinio šildymo įkaitai“
„Dabar egzistuoja kolūkinė sistema - kiek paduoda, tiek ir sunaudoti turi, nėra dar visur individualios apskaitos, todėl skirtumas yra tarp daugiabučio gyventojo ir individualaus namo, kur galima priimti sprendimus, kiek šildyti, ar renovuoti namą. Seime buvo ne kartą bandoma spręsti tai, žinoma, tam tikra diskriminacija yra, bet, manau, kad individualaus namo savininkas turi daugiau galimybių spręsti šią problemą“, - mano ministrė.
Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas šildymui ir karštam vandeniui yra 9 proc.
Siuntė linkėjimus konservatoriui K.Masiuliui
B.Vėsaitė sakė žinanti, kas ją šmeižia dėl apsilankymų Rusijos ambasadoje sostinės Latvių g., kai per DELFI konferenciją skaitytojo buvo paklausta, kaip dažnai lankosi Rusijos ambasadoje.
„Linkėjimai Kęstučiui Masiuliui, nes žinau, kas mane ten šmeižia. Ten esu buvusi vieną kartą per priėmimą, o tam, kas mane vadina „Gazpromo“ agente, reikėtų atidžiau pasižiūrėti į veidrodį. Manau, kad tas vaizdas, kurį pamatys, nelabai patiktų, nes iki šiol vykdyta konservatorių energetikos politika buvo pagrįsta kuo didesniu importinių dujų iš Rusijos naudojimu”, - teigė B.Vėsaitė.
K. Masiulis yra Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys.
