“Kai kuo mūsų strategijoje abejoja Rusijos premjeras Putinas, kai kuo opozicija. Abejonės yra abejonės, bet mes turime eiti į priekį ir mes to nuosekliai siekiame“, - į kritiką atšovė premjeras Andrius Kubilius.
„Be strategijos, nėra judėjimo, bet džiaugtis pavadinimais, kaip kad šiandien tiek frakcija (turiu omenyje konservatorius), tiek Vyriausybė džiaugiasi pavadinimu, nepriklausomybės žodžiu, (nėra gerai – DELFI). Jeigu pasižiūrėsime į kalendorių, tai per tuos dvidešimt metų tauta pasikeitė. 1989 m. buvo aiškūs, tauta vienijosi dėl Lietuvos nepriklausomybės, tačiau šiandien mes norime, kad turėtume batus bei šildymą ir kad elektra būtų priimtinomis kainomis. Deja, viskas, kas vyksta, vyksta atvirkščiai“, - apgailestavo B. Lubys.
Verslininkas kritikavo, kad dabartiniai valdantieji visiškai atsiribojo nuo atsinaujinančių energetikos išteklių vystymo: tokią veiklą reglamentuojantis įstatymas esą įstrigo Seime, o valstybės biudžete šiai energetikos sričiai neskiriama nė cento.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad atsinaujinančių išteklių programa, kuri buvo pateikta visuomenei prieš rinkimus, iš esmės konservatorių partijos yra nevykdoma. Ir jeigu kas nors ją skaitė (mes ją skaitėm, turim, ir aš ją turiu gana originaliu egzemplioriumi, esu ją paskaitęs, perskaitęs ir pasibraukęs), tai necituosiu, nors ten yra labai daug gražių dalykų. Tačiau pas mus dar šiandien egzistuoja principas viena sakyti, kita daryti“, - piktinosi B. Lubys.
Jis citavo keletą Vokietijos energetikos sektoriaus ateitį apibrėžiančio dokumento ištraukų, kuriose aiškiai sakoma, iki kurio laiko ir kur numatoma pastatyti konkretų objektą, koks jo galingumas, kas jį finansuos ir kokiu mastu. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak B. Lubio, kalbama aptakiai, atsinaujinančius išteklius vystyti tarsi ir leidžiama, bet valstybė neprisideda.
„Valstybės biudžetas iš principo atsinaujinantiems šaltiniams neskyrė nė vieno cento, finansavo bankai ir privatus kapitalas. Dabartiniu metu bankai, kadangi klausimas visiškai neaiškus, finansavimą sumažino nuo 85 proc. iki 50 proc., ir tai su didelėmis išlygomis. Tada apskritai kyla mintis išleisti įstatymą, uždraudžiantį (atsinaujinančių energetikos šaltinių vystymą - DELFI). Tada būtų ramu, niekam nereikėtų nieko kritikuoti, niekam nereikėtų diskutuoti, išeitų trumas įstatymas, draudžiantis atsinaujinančią energetiką, ir, nesvarbu, kad Europa tai daro, nesvarbu, kad kiti daro, bet mes turime savo nuomonę“, - kalbėjo B. Lubys.
Verslininkas sako suprantąs, kad Energetikos ministerija „meldžiasi atominei energetikai“, ir nors, pasak jo, Lietuvos pramonininkų konfederacija niekuomet neišsakė priešiško požiūrio šiuo klausimu, bet esą net ir čia pastebimas absoliutus štilis.
„Kaip vedama dabar ta atominė energetika? Konkursas (dėl nacionalinio investuotojo parinkimo – DELFI), tikėtina, įvyks - jei ne šiemet, tai po metų ar dvejų, tačiau kai skaitai laikraščius ir ministras duoda interviu, pasakodamas, jog ministerija ruošiasi 51 proc. visos esamos energetinės sistemos perduoti kažkam, ko tauta ir Seimas nežino, tai keista“, - svarstė verslininkas.
Jis citavo energetikos ministro Arvydo Sekmoko teiginius apie tai, kad nacionaliniam investuotojui galėtų atitekti kontrolinis elektrinės akcijų paketas ir kritikuodamas pasakojo, kaip Estija buvo pardavusi vienai amerikiečių kompanijai savo geležinkelius, kuri savo ruožtu juos pardavė rusams, o galiausiai estai vėl juos perėmė, tik jau sumokėjusi didesnę kainą.
„Dvejus metus mus įtikinėjo ir užmušė tą liūtą. Tai kam jį reikėjo žudyti? Nes dabar kuriamas dramblys ir tą dramblį ruošiamasi parduoti, atiduoti tiksliau. Atsiprašau, sakydamas parduoti“, - kalbėdamas apie „Leo LT“ išardymą ir po to sekusias kalbas apie Lietuvos energetikos ūkio konsolidavimą teigė B. Lubys.
„Niekas nežino šiandien, koks bus elektrinės galingumas, kas bus kompanionai, kas statys ir panašiai. Ta paslaptis yra sunkiai suprantama. Kai mes kalbame su verslo ar aukščiausio lygio valdžios atstovais iš Estijos ir Latvijos, jau nekalbant apie parlamentarus, tai visi mano, kad tas šurmulys dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje yra daromas specialiai, tik ne visi supranta, net ir ministrai pirmininkai, kokiu tikslu daromas tas šurmulys iš Lietuvos pusės“, - pridūrė verslininkas.
Jis taip pat kalbėjo ir apie trukdžius gamtinių dujų terminalo statyboms, nors tiksliai nepaaiškino, kokie jie. Pasak B. Lubio, yra pateikt du terminalo statybų variantai, kurių pirmasis net nereikalauja valstybės indėlio – esą statybomis jau domisi Kataras, turintis gamtinių dujų, taip pat japonų kompanijos, „Shell“ ir panašiai.
„Bet aš suprantu, kad mes nenorime to terminalo“, - nusivylimo nelėpė B. Lubys, pavadinęs kalbas apie tai tik „dūmų uždanga, leidžiama iš Energetikos ministerijos“.
