„Pagrindinis dalykas yra tai, kad šildymo kompensacija mokama nepriklausomai nuo šildymo būdo – ar centralizuotas šildymas, ar kitos rūšies kuru kūrenama. Antras dalykas – kompensuojama mokesčių už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP). Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP – šiandien apie 128 eurai – ir paskui padauginamas iš šeimos narių skaičiaus. Jeigu yra vienas gyvenantis asmuo, tada yra taikomas 1,5 VRP. Trečias dalykas – žiūrimas ploto normatyvas: jeigu vienas žmogus, 50 kv. m, jeigu, pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, tai – 70 kv. m. Ministerija siūlo padvigubinti VRP, manome, kad tai yra taiklu“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo viceministras.
Pasak A. Bitino, jei šiandien nepasiturinti šeima augina 2 vaikus, o mama ir tėtis uždirba minimalią algą, tokiu atveju kompensacija jau priklausytų, tačiau pagal senesnę sistemą – ne.
„Šitas dalykas yra taiklus, bet nemanome, kad būsto normatyvo keitimas būtų taip pat taiklus, nes iš principo socialinė parama neturi tapti visiems, vis tiek turi būti tam tikros ribos ir priklausomai nuo pajamų“, – sakė A. Bitinas.
S. Kulpina teigė, kad šiuo metu 95 tūkst. kompensacijų gavėjų nenukentės augant šilumos kainoms.
„Jiems visiems formulė sukonstruota taip, kad jie nemokės daugiau negu 10 proc. savo pajamų minusavus valstybės remiamų pajamų dydį. Pagal mūsų naują siūlomą valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimą, atsirastų dar papildomai 15 tūkst. būsto šildymo kompensacijų gavėjų, kuriems situacija labai pagerėtų. Pavyzdžiui, jei tai vienišas asmuo, tai jam mokėjimas sumažėtų pagal mūsų naują pasiūlymą beveik 23 proc. Šeima, kuri augina du vaikus ir abu tėvai dirba ir gauna MMA, būtų už 70 kv. m būstą kompensuojama absoliučiai 100 proc. Mūsų siūlymas iš tiesų padėtų žmones apsaugoti nuo šilumos kainų augimo“, – sakė S. Kulpina.
Vedėja teigė, kad lengvata gali būti skirta ne tik mažiausias pajamas gaunantiems asmenims – pasak jos, reikia tikrinti, kokios yra išlaidos.
„Visi Lietuvos žmonės, kurie išleis daugiau 10 proc. savo pajamų minusavus valstybės remiamas pajamas, įgytų teisę į kompensaciją. (...) Į sistemą patenka ne tik gaunantys tik socialinę pašalpą, bet ir minimalų atlyginimą, ir vidutinį darbo užmokestį. Priklausomai nuo šeimos sudėties. Dažnai klausia, tai kiek reikia pajamų turėti, kad jau nepriklausytų kompensacija? Aš visada sakau: reikia žiūrėti, kiek turės išlaidų už šildymą, nes žmogus negali išleisti daugiau kaip 10 proc.“, – kalbėjo S. Kulpina.
Papildomai ši lengvata kainuotų 15,8 mln. eurų.
Keičiant kompensacijų už šildymą tvarką, būsto plotas nesikeis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlanti didinti kompensacijų už šildymą gavėją ratą, nesiūlo keisti būsto ploto normatyvų, taikomų kompensacijoms skaičiuoti.
„Socialinė parama neturi tapti (prieinama – BNS) visiems. Turi būti tam tikros ribos“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras A. Bitinas.
Kompensacija už šildymą skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas nėra didesnis už normatyvus: vienam bute gyvenančiam žmogui ir dviejų asmenų šeimai – iki 50 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui – po 10 kv. metrų.
Jeigu šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turėtų susimokėti pati.
Tuo tarpu Seime trys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas ir Domas Griškevičius bei konservatorius Audrius Petrošius registravo siūlymą būsto ploto normatyvą didinti: iki 55 kv. metrų – vienam bute gyvenančiam žmogui bei iki 60 kv. metrų – dviems.
