Biržoje – beveik nulinės elektros kainos: trumpa pertrauka brangiame sezone

„Šiuo atveju tai daugiausiai lemia oro sąlygos, nes Skandinavijoje buvo labai stiprus vėjas, Danijoje vakar vėjo elektrinės pagamino daugiau nei pati šalis suvartoja, o Švedijoje 40 proc. pagamino vėjo elektrinės“, – „Delfi“ kometuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.

„Nord Pool“ biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose penktadienį rytdienos sandorių (angl. day-ahead) vidutinė valandos kaina šeštadieniui po vidurnakčio (1-2 val. Lietuvos laiku) siekia 8 centus už MWh. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dvi valandas buvo kaina 9–10 centų už MWh.

„Susidarė visoje Skandinavijoje elektros perteklius, plius hidroelektrinės daugiau dirba, nes daugiau vandens, elektra atitekėjo pas mus, Lietuvoje irgi pakankamai daug dirbo vakar vėjo elektrinės ir šiandien. Tai išėjo tokia kombinacija, kad elektros pasigamina daugiau negu reikia.

Dujinių elektrinių regione nereikėjo, dujos pradėjo nebeformuoti kainos ir tam tikru momentu susidarė situacija, kai kainos krito iki 0“, – apie pastarųjų parų kainos pokyčius kalba M. Nagevičius.

Spalio 8 d., 1-2 val. (Eur/MWh)

© Nord Pool Spot

Jis prognozuoja, kad kuo daugiau pajėgumų rasis su metais regione, tuo dažnesnės bus kainos, artimos nuliui.

„Aišku, nuolat statomos vėjo ir saulės elektrinės ir kuo daugiau statysis regione, tuo dažniau pasitaikys tokių situacijų. (…) Suomijos atominis reaktorius irgi padidina pasiūlą rinkoje ir išeina, kad kainos pradeda kristi“, – sako konfederacijos prezidentas.

Neigiamų kainų perspektyva

Švedijos 4-ojoje zonoje, iš kurios Lietuva importuoja elektrą (ir, beje, kitose Švedijos prekybos zonose) kai kuriomis valandomis elektra nekainuos nieko, tai yra 0,0 euro už MWh, o kai kuriomis – bus neigiama (-3 centai už MWh).

Kalbėdamas apie neigiamas kainas, M. Nagevičius teigia, kad kol kas to tikėtis Lietuvoje sunkoka, nors panašių atvejų yra buvę. Pasak jo, daliai gamintojų, kurie parduoda elektrą biržoje (o ne dvišaliais kontraktais), kartais tenka primokėti už savo elektrą.

„Vėjo ar saulės elektrinės tikrai nemokės, tiesiog išjungs tą elektrinę, bet pavyzdžiui, branduoliniams rektoriams arba didelėms anglinėms elektrinėms, kurioms neapsimoka porai valandų išsijunginėti: jau geriau sumokėti pinigus, bet kad reaktorius dirbtų ištisai“, – aiškino M. Nagevičius.

Anot M. Nagevičiaus, jeigu nebūtų tų „nemanevringų“ generatorių, o būtų tik vėjas, saulė, dujos ar kiti, tuomet kaina niekada nekristų žemiau 0 eurų už MWh – gal ir būtų žema, bet teigiama.

2020 metų liepos 6 dieną Baltijos šalyse buvo susiformavusi neigiama 9 centų už MWh valandinė kaina.

„Atitekėjo neigiamos iš Švedijos, bet ten labai mažai neigiama. Čia daugiau ne dėl to, kas vyksta pas mus, o iš gretimų rinkų atitekėjo neigiama“, – sakė M. Nagevičius.

Anot jo, minusinės kainos formuojasi ir Vokietijoje, kur veikia branduoliniai reaktoriai ir anglies elektrinės.

Lietuvoje šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidutinė mėnesio kaina biržoje mažėjo 25,1 proc. iki 359,68 euro už MWh (arba iki 36 centų už kWh). Rugpjūtį elektra kainavo 480,39 euro už MWh – paskutinįjį vasaros mėnesį pažymėjo ir 4000 eurų už MWh (4 eurų už kWh) elektros kainos rekordas.

Jeigu išsilaikytų dabartinės spalio paros kainos, mėnesio vidurkis ir vėl mažėtų. Tiesa, anksčiau „Delfi“ kalbinti nepriklausomi tiekėjai sakė, jog dabartinis didmeninių kainų kritimas yra laikinas.