Alytaus daugiabučių namų bendrijų pirmininkai ne tik atėjo, bet ir išsakė daug pastabų. Todėl plano pakeitimų rengėjams teks dar kartą surengti jų pristatymą visuomenei atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus. Plano sprendinių pakeitimai tvirtinti tarybai turi būti pateikti gegužę.
Planas reikalingas šilumos ūkio plėtros kryptims
Šilumos ūkio specialusis planas yra reikalingas siekiant numatyti miesto šilumos ūkio plėtros kryptis. Jis atnaujinamas atsižvelgiant į šilumos gamybos, pardavimo technologijų raidą, šilumos vartojimo bei aplinkos užterštumo pokyčius, bet ne rečiau kaip kas penkeri metai. Miesto taryba šį specialųjį planą patvirtinusi 2006-ųjų vasaros pabaigoje. Sutartis su Vilniaus bendrove „AF-Consult” dėl jo sprendinių pakeitimo rengimo pasirašyta tik praėjusiais metais.
Parengti plano sprendinių pakeitimus savivaldybei atsieis apie 70 tūkst. litų. Dalis šios sumos rengėjams jau sumokėta.
Tačiau šią savaitę įvykus viešajam sprendinių pakeitimų svarstymui akivaizdu, kad jie tobulintini. Neatsitiktinai jų rengėjai pažadėjo dar vieną susitikimą su visuomene, nes šios atstovai išsakė nemažai pastabų. Ne tik išsakė, bet ir pateikė jas raštu. Apie 20 miesto daugiabučių namų bendrijų pirmininkų pasirašė kreipimąsi į savivaldybės tarybą, administraciją, „AF-Consult” dėl plano sprendinių pakeitimo.
Siekia išsaugoti centralizuoto šildymo sistemą
Daugiabučių namų bendrijos „Beržas” pirmininkas Gytis Salys sakė, kad bendrijų pirmininkai išgirdo pasaką apie tai, koks gėris yra centralizuotas šildymas. Tiksliau - sprendinių pakeitimais mieste siekiama išsaugoti centralizuoto šildymo sistemą.
„Pakeitimuose miestas padalijamas į šilumos tiekimo zonas, pavyzdžiui, centralizuoto ir mišraus šildymo. Į centralizuoto šildymo zoną patenka iš esmės visi daugiabučių mikrorajonai. Jei bendrijos panorės statyti dujines ar biokuro katilines, jos susidurs su sunkumais - statyboms nebus išduodami leidimai”, - įsitikinęs daugiabučio namo bendrijos „Šerkšnas”, vienintelės mieste turinčios geoterminį šildymą, administratorius Vytautas Kazlauskas.
Kaip teigiama miesto daugiabučių namų bendrijų pirmininkų pasirašytame kreipimesi į miesto valdžią ir „AF-Consult”, visiškai nesuprantami siūlymai Pirmojo Alytaus atžvilgiu - rekomenduojama keliems namams išlaikyti centralizuotą šildymą ir dar pastatyti katilinę. Tai vėlgi būtų naudinga centralizuoto šildymo tiekėjams.
Suskaičiuotas per didelis šilumos poreikis
Minėta daugiabučių namų bendrija „Beržas” iš siūlomuose šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių pakeitimuose pateiktų duomenų pastebėjo, kad bendrijos namas patenka tarp 200-400 megavatvalandžių per metus sunaudojančių daugiabučių. Tai visiškai neatitinka realybės, nes metinis šilumos energijos poreikis per metus - 170-180 megavatvalandžių, ir esant šaltoms žiemoms.
Bendrijoje „Beržas” didesnis nei 200 megavatvalandžių metinis poreikis nebuvo fiksuotas jau daugiau kaip penkerius metus. Tokia pat padėtis ir kituose šalia esančiuose penkiaaukščiuose blokiniuose 30 butų namuose.
Kam reikalingas didesnis šilumos poreikis? Bendrijų pirmininkų įsitikinimu, nustačius per didelį šilumos energijos poreikį planuojamos per didelės investicijos į autonominius šilumos energijos šaltinius. O tokius, tikėtina, įsirenginės tie daugiabučiai, kurie dalyvaus renovacijos programoje.
Renovuojant daugiabučius autonominiams šilumos šaltiniams įsirengti paskolos suteikiamos iki 20 metų su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.
Bendrijų pirmininkų kreipimesi taisyti specialiojo šilumos plano sprendinių pakeitimus nurodoma, kad autonominio ir centralizuoto šildymo šilumos kainų palyginimai netikslūs, tendencingi, skaičiuoti ne vartotojų, o centralizuoto tiekėjo naudai. „Šerkšno” administratoriaus teigimu, jei 100 litrų elektriniam boileriui autonominio šildymo įrenginyje numatoma 2 tūkst. litų, jis turėtų būti su svarovskiais, o santechnikai gauti šalies prezidento algą.
Bendrijų pirmininkai pastebi ir dar vieną parengtų plano pakeitimų naudą centralizuoto šildymo tiekėjui - taršos efekto skaičiavimą pasitelkiant bendruosius tai reglamentuojančio Kioto protokolo reikalavimus Lietuvoje. Modeliuojant galimą taršą iš autonominių šaltinių, pirmininkų tvirtinimu, turi būti vertinamos realios katilų išmetamųjų dujų emisijos, o ne bendrieji reikalavimai. Tad, sumažinus skaičiuojamą nerealų šilumos energijos poreikį, nes autonominis šildymas dažniausiai bus pasirenkamas per daugiabučių renovaciją, įvertinus realų šilumai naudojamų katilų pajėgumą, vaizdas dėl aplinkosauginės padėties mieste būtų visiškai kitoks, nei prognozuoja pakeitimų rengėjai.
Dėl atsinaujinančių šaltinių naudojimo prasilenkiama su tikrove
Pulko gatvės 34 daugiabučio, kurį valdo bendrija „Šerkšnas”, administratorius, Lietuvos geotermijos asociacijos narys V.Kazlauskas nesupranta, kodėl plano sprendinių pakeitimuose analizė dėl atsinaujinančių šaltinių naudojimo apšildant daugiabučius prasilenkia su realybe.
Šiame daugiabutyje įrengtas geoterminis šildymas naudojant žemės šilumą per įrengtus gręžinius net nevertinamas.
„Galbūt sąmoningai siekiant nuslėpti centralizuoto šildymo tiekėjui nenaudingą faktą. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad trijų kambarių buto šildymas per dabartinį sezoną mūsų name kainuos apie 500 litų. Už kubinį metrą karšto vandens mokama 11 litų, gyvatuko mokestis - 19 litų. Centralizuoto šildymo tiekėjai vienašališkai net užplombavo trasą nuo gretimo namo į mūsiškį. Kaip matau iš šilumos plano sprendinių parengtų pakeitimų, teoriškai gręžinių geoterminiam šildymui nebus įmanoma įsirengti, nes nustatyti nerealūs šių gręžinių atstumai iki miesto komunikacijų. Taip pat nurodomas nerealiai mažas geoterminio šildymo koeficientas. Ir vėl kyla klausimas, kam tai naudinga, kai nevertinami centralizuoto šildymo konkurentai”, - mintimis dalijosi V.Kazlauskas.
Gal blogai suformuota užduotis rengėjams?
Ir „Šerkšno” administratorius, ir kitų miesto daugiabučių namų bendrijų atstovai svarstant šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių parengtus pakeitimus po pateiktų pastabų jų rengėjų teiravosi, gal savivaldybė buvo blogai suformavusi užduotį pakeitimų rengėjams. Juk nenormalu, kai neįvertinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas daugiabučiuose, neanalizuojama situacija, kaip, pavyzdžiui, atrodytų veikla grupinių autonominių dujų ar biokuro katilinių, įsirengtų panaudojant daugiabučių renovacijos pinigus. Rengiant minėto plano pakeitimus taip pat visiškai neįvertinamas miesto daugiabučių renovacijos procesas su numatomu šilumos taupymu.
Praėjusią savaitę Alytaus miesto tarybos posėdyje patvirtinta miesto daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo 2013-2020 metų programa, kuria vadovaujantis pritariant bendrijoms bus renovuojami miesto daugiabučiai.
Ne vienam bendrijos pirmininkui kilo klausimas, kaip šilumos plano sprendinių pakeitimų rengėjai gali net iki 2032-ųjų prognozuoti gamtinių dujų, biokuro kainas, elektros, perkamos tik iš LESTO, centralizuoto šildymo ilgametes kainas.
„Tie rengėjai gal ekstrasensai. Bet kažkodėl jais nenorima būti šilumos vartotojų naudai”, - tvirtino „Šerkšno” administratorius.
Pakeitimų viešajame svarstyme dalyvavęs miesto meras Jurgis Krasnickas sakė, kad būtų blogai, jei plano pakeitimai tarnautų centralizuoto šildymo tiekėjams. Daug kas dėl šios tarnystės turėtų paaiškėti per pakartotinį plano sprendinių pakeitimų svarstymą - kiek bus atsižvelgta į bendrijų vadovų pateiktas pastabas.
