Už viešos informacijos nepaskelbimą, nepateikimą ar nevisišką pateikimą visoms suinteresuotoms grupėms įmonėms taip pat gresia nuo 1 tūkst. Lt iki 0,5 proc. metinio pajamų dydžio bauda. O už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nurodymų nutraukti neteisėtą veiklą nevykdymą ar pavėluotą vykdymą bauda gali siekti nuo 1 tūkst. Lt iki 1 proc. metinio įmonės pelno. Minėtas baudas skirtų VKEKK.

„Manau, kad įvedus apatinę ribą ir viršutinę ribą tikrai nebūtų skriaudžiamos ir mažos energetikos įmonės, nebūtų piktnaudžiavimo ir didelėse. Juo labiau, kad įmonės visados turi teisė kreiptis į teismą ir ginčyti baudų dydį“, – plenariniame posėdyje sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Ūkio ministras Vytas Navickas siekė, jog teisės akto pakeitimuose baudų dydžiai būtų nustatyti tiksliais skaičiais, nes esą baudas skaičiuojant nuo metinių pajamų kai kurios įmonės gali būti privestos prie bankroto, mat sankcijų dydžiai kai kurioms jų gali siekti iki 10 ar net 32 mln. Lt.

Tačiau Seimas nepanoro svarstyti V. Navicko teiktų pataisų: jas parėmė tik keturi parlamentarai, o norint pradėti pasiūlymo svarstymą posėdyje būtina sutelkti bent 10-ties Seimo narių paramą.

Komisija nebus išlaikoma energetikos įmonių pinigais

Energetikos įstatymo pataisose nebeliko nuostatos, jog VKEKK gali būti iš dalies finansuojama iš energetikos įmonių. Dabar dar nepriimtame įstatyme nurodoma, kad VKEKK yra biudžetinė įstaiga, tokia tvarka galioja ir šiuo metu.

Tačiau Ūkio ministerija buvo siūliusi, kad VKEKK būtų finansuojama iš energetikos įmonių atskaitymų, bet ne daugiau kaip 0,2 proc. nuo gaunamų pajamų. O jeigu įmonė pavėluotų pervesti šią sumą komisijai, tuo atveju ji dar mokėtų 0,05 proc. delspinigių.

Lėšos VKEKK veiklai, anot ministerijos teikimo, būtų skiriamos ir iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Tačiau minėtiems siūlymams nepritarė Ekonomikos komitetas, prie jų nesugrįžta ir Seimo plenariniame posėdyje.

„Buvo atsisakyta Kainų komisijai skirti 0,2 proc. pajamų nuo pelnų ir komitetas mano, jog tai vis dėlto atsilieptų į vartotojų tarifo lygį, nebūtų labai skaidru“, - posėdyje sakė B. Vėsaitė.

Žadama keisti VKEKK sudarymo tvarką

Parlamentarai taip pat pritarė konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui, kuriuo keičiama VKEKK narių skyrimo tvarka. Šiuo metu keturis komisijos narius ir jos pirmininką premjero teikimu 5 metų kadencijai skiria prezidentas. Tuo tarpu Jurgis Razma norėtų, jog VKEKK narius ir pirmininką tokios pat trukmės kadencijai prezidento teikimu skirtų Seimas.

Ekonomikos komitetas buvo siūlęs palikti esamą komisijos narių ir pirmininko skyrimo tvarkai, tačiau ji kėlė kai kurių Seimo narių pasipiktinimą. „Tvarkietis“ Egidijus Klumbys buvo nepatenkintas chaotiška VKEKK atsakomybe skirtingoms valdžioms: esą premjeras pasiūlo narius ir vadovą, prezidentas juos paskiria, o atsiskaityti komisija turi Seimui.

„Tai jeigu tvirtina prezidentas, tai mielieji, eikit pas prezidentą ir atsiskaitinėkit. Tegul jis daro sprendimus. Bet ne prezidentas nusimeta atsakomybę, permeta atsakomybę Seimui, o ką Seimas gali padaryti? Seimas irgi nieko negali padaryti. Susidaro užburtas ratas. Kainos didėja po 30-40 proc. ir nėra kaltų“, - pasipiktinimo neslėpė parlamentaras.

J. Veselka išreiškė priešingą nuomonę: „Labai svarbu užtikrinti šios komisijos veiklos nepriklausomumą, kad ji dirbtų, kad jai nė viena valdžios struktūra negalėtų daryti spaudimo, nes tai labai atsakingas darbas”.

Galiausiai, po diskusijų, Seimo nariai apsistojo ties J. Razmos siūlymu, kuriuo VKEKK nariai ir pirmininkas prezidento teikimu skiriami Seimo. Dar nepriimtame teisės akte taip pat numatyta, jog VKEKK pirmininkas turės pavaduotoją, kurį pats ir skirtų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją