Tokio modelio taikymas – konkretus žingsnis integruojant Baltijos šalių dujų rinkas.
Perdavimo sistemų operatoriai diegia pajėgumų paskirstymo modelio naujoves siekdami padidinti Baltijos šalių dujų rinkų konkurencingumą ir paskatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis.
Taikant netiesioginio pajėgumų paskirstymo būdą, tarpvalstybiniai trumpalaikiai perdavimo pajėgumai bus paskirstomi dujų biržos platformoje vienu metu su dujų, kuriomis prekiaujama Baltijos šalių rinkose per dujų biržą, kiekiais.
Netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelis ne tik pagerins perdavimo pajėgumų paskirstymo efektyvumą ir leis optimizuoti susijusias sąnaudas, bet ir sujungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpalaikes dujų rinkas, didins jų likvidumą ir konkurencijos lygį.
Įdiegus šį modelį, prekyboje biržoje tiesiogiai konkuruos visų Baltijos šalių tiekėjai, o tai mažins dujų kainų lygį vartotojams.
Įgyvendinant šį modelį bus keičiamos Naudojimosi perdavimo sistema taisyklės, bei įsigyjamos pajėgumų paskirstymo paslaugos iš prekybą biržoje vykdančio paslaugos teikėjo.
Tikimąsi, kad netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelis pradės veikti jau 2017 m. vasarą.
Kitas svarbus projektas – bendros regiono dujų rinkos suformavimas.
2016 m. gruodžio mėnesį Baltijos šalių premjerai pasirašė vieningos regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją, kurios tikslas – sujungti nacionalines rinkas ir numatyti konkrečius veiksmus, kokias dujų sektoriaus reformas būtina atlikti, kad vieninga rinka pradėtų veikti Baltijos šalyse.
Kuriant vieningą Baltijos šalių dujų rinką, AB „Amber Grid“ kartu su kitų šalių perdavimo sistemos operatoriais derins ir balansavimo, prekybos ir kitus didmeninės rinkos veikimui svarbius principus ir taisykles.
Vėliau šie dokumentai bus teikiami viešoms konsultacijoms su rinkos dalyviais ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei tvirtinami nacionalinių reguliavimo institucijų ar kitų valstybės institucijų.
Planuojama, kad bendra Baltijos šalių dujų rinka pradės veikti nuo 2020 metų.
Tikimasi, kad pastačius dujotiekių jungtį tarp Estijos ir Suomijos, prie bendros rinkos prisijungs ir Suomija.
Regioninės rinkos kūrimą koordinuoja speciali darbo grupė, kurią sudaro Baltijos regiono šalių perdavimo sistemų operatorių, ministerijų, atsakingų už energetiką, ir nacionalinių reguliuojančiųjų institucijų atstovai.
